Vokietija · Nordrhein-Westfalen, Kölner Dom

Nordrhein-Westfalen susikūrė po Antrojo pasaulinio karo. 1946 m. britų karinė administracija sujungė šiaurinę buvusios Prūsijos Rheinprovinz dalį su Provinz Westfalen; 1947 m. prie jų prisijungė Lippe žemė. Žemės sostine tapo Düsseldorf, o Köln yra daugiausia gyventojų turintis federacinės žemės miestas. Reino, Vestfalijos ir Lippe regionų sąjunga formuoja federacinę žemės struktūrą.

Kölner Dom yra Erzbistum Köln katedra. Statyba pradėta 1248 m. ankstesnių bažnyčių vietoje. Viena iš naujos statybos priežasčių buvo Trijų Šventųjų Karalių relikvijų saugojimas; 1164 m. arkivyskupas Rainald von Dassel jas iš Milano atgabeno į Köln. Joms buvo sukurtas Dreikönigenschrein, esantis bažnyčios chore. Dėl to Köln tapo gausiai lankoma piligrimystės vieta.

Po kelių šimtmečių statybos darbai iš esmės sustojo. Tik XIX amžiuje jie buvo atnaujinti, atsižvelgiant į išlikusius viduramžių planus. 1880 m. katedra laikyta užbaigta. Tuo metu jos užbaigimas kartu buvo suvokiamas kaip nacionalinis įvykis 1871 m. įkurtame Deutsches Reich. Per Antrąjį pasaulinį karą pastatas buvo apgadintas, tačiau, nepaisant didelio Köln miesto centro sugriovimo, išliko. Nuo 1996 m. jis priklauso UNESCO pasaulio paveldui.

Emisija pirmiausia nebuvo susijusi su vienu konkrečiu katedros jubiliejumi. Ji buvo Vokietijos 2 eurų serijos „Bundesländer“, pradėtos 2006 m., dalis. Šioje serijoje kiekvieną iš 16 federacinių žemių reprezentuoja pastatas arba simbolis. Eiliškumas iš esmės buvo grindžiamas rotacine Bundesrat, federacinių žemių atstovybės federaliniu lygmeniu, pirmininkavimo tvarka. Tuo laikotarpiu, kuriam teko emisija, Nordrhein-Westfalen pirmininkavo Bundesrat. Taigi katedros pasirinkimas susiejo federacinį žemės vaizdavimą su pastatu, glaudžiai susijusiu su Köln istorija, katalikiškuoju Reino kraštu ir Vokietijos architektūros istorija.