Liuksemburgas · Didieji kunigaikščiai Henri ir Adolphe

Didysis kunigaikštis Adolphe iš pradžių buvo Nassau kunigaikštis. Šią kunigaikštystę 1866 m. po Vokietijos karo aneksavo Preußen, nes Adolphe buvo Österreich pusėje. Jo valdymas Luxembourg prasidėjo 1890 m. mirus Nyderlandų karaliui ir Luxembourg didžiajam kunigaikščiui Wilhelm III. Iki tol Nyderlandus ir Luxembourg siejo personalinė unija: abi valstybės turėjo tą patį monarchą, tačiau teisiškai išliko savarankiškos.

Personalinė unija nutrūko dėl skirtingų paveldėjimo taisyklių. Nyderlanduose Wilhelmina, Wilhelm III duktė, galėjo perimti sostą. Luxembourg galiojo Nassauischer Erbverein, pagal kurį tuo metu karūna atiteko vyriškosios lyties Nassau rūmų nariui. Taip Adolphe tapo didžiuoju kunigaikščiu. Kartu su juo prasidėjo iki šiol gyvuojanti Luxembourg valdovų linija – Nassau-Weilburg rūmai. Valdymo laikotarpiu jis didžiąją dalį kasdienių valstybės valdymo reikalų patikėjo Luxembourg politinėms institucijoms.

Henri yra Adolphe proproanūkis. Jis perėmė sostą iš savo tėvo, didžiojo kunigaikščio Jean, šiam 2000 m. atsisakius sosto. Luxembourg yra parlamentinė monarchija. Didysis kunigaikštis yra valstybės vadovas, o politinė atsakomybė tenka išrinktiems Deputatų rūmams ir vyriausybei. Jo pareigos pirmiausia apima valstybės atstovavimą, taip pat konstitucijoje nustatytas funkcijas formuojant vyriausybę ir priimant įstatymus.

Bendras abiejų valdovų atvaizdas susieja dabartinę monarchiją su perėjimu nuo Nyderlandų ir Luxembourg personalinės unijos prie savos Luxembourg dinastijos. Adolphe simbolizuoja dinastijos pradžią 1890 m., o Henri – dabartinį šios linijos tęsimą. Kelių asmeninių ir valstybinių sukakčių sutapimas buvo tiesioginė priežastis abu valdovus pavaizduoti vienoje monetoje. Kartu valdovo portretas atitinka Luxembourg tradiciją nacionalinėse euro monetų pusėse vaizduoti valstybės vadovą.