Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 67 2009
Cirkuliacinių monetų rinkinys
UNC/BU
Apyvartinių monetų rinkinys, neproginės kokybės „Pafoso mozaikos
Kipras · 10 metų EPS
Tiražas15 000
Išleidimo kaina25,00 €
Išleidimo data2009-01-01
PakuotėCirkuliacinių monetų rinkinys
Briaunos užrašas2 ΕΥΡΩ 2 EURO × 2
Rinkos kaina17,00 €
Išleidimo proga
Proginė moneta skirta ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmečiui ir euro sukūrimui 1999 m. sausio 1 d. G. Stamatopoulos sukurtame dizaine pavaizduota stilizuota žmogaus figūra, kurios kairioji ranka pereina į euro simbolį; kompoziciją papildo metų skaičiai 1999–2009, atitinkamas EPS akronimas ir dvylika žvaigždžių. Dizainas buvo išrinktas Europos Sąjungos piliečių ir gyventojų internetiniame balsavime.
Motyvas
Monetos centre pavaizduota stilizuota žmogaus figūra, kurios kairiąją ranką pratęsia euro simbolis. Po euro simboliu pavaizduoti dailininko inicialai ΓΣ. Monetą išleidusios valstybės pavadinimas jos valstybine kalba (kalbomis) pateiktas viršutiniame motyvo krašte, o 1999–2009 metų laikotarpis ir į valstybinę kalbą (kalbas) išversta Europos ekonominės ir pinigų sąjungos santrumpa EPS – apatiniame krašte.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Ekonominė ir pinigų sąjunga yra dešimtmečius trukusio Europos integracijos proceso rezultatas. Pasibaigus Bretton Woods fiksuotų valiutų kursų sistemai, Europos Bendrijos valstybės bandė apriboti didelius jų valiutų kursų svyravimus. Po Europäischen Wechselkursverbund 1979 m. buvo sukurta Europäische Währungssystem. Jos apskaitos vienetas ECU dar nebuvo visuotinai naudojama mokėjimo priemonė, tačiau instituciniu požiūriu parengė kelią bendrai valiutai.
Valiutų sąjungos teisinis pagrindas buvo sukurtas Vertrag von Maastricht, kuris įsigaliojo 1993 m. Jame buvo numatytas laipsniškas perėjimas ir nustatyti vadinamieji konvergencijos kriterijai. Jie apėmė kainų stabilumo, valstybės skolos, biudžeto deficito, ilgalaikių palūkanų normų ir valiutų kursų stabilumo reikalavimus. 1998 m. įkūrus Europäische Zentralbank, atsakomybė už bendrą pinigų politiką buvo perduota viršnacionalinei institucijai.
Iš pradžių valiutų sąjungoje dalyvavo vienuolika valstybių. Jų nacionaliniai valiutų kursai buvo negrįžtamai nustatyti; nuo tada pinigų politika ir finansų rinkos veikė euro pagrindu. Tačiau banknotai ir monetos į apyvartą išleisti tik 2002 m. Iki tol naujoji valiuta daugiausia buvo naudojama atsiskaitant negrynaisiais pinigais, valstybės biudžetuose, finansų rinkose ir apskaitoje. Prieš įvedant grynuosius pinigus prie sąjungos prisijungė Griechenland. Vėliau euro zona buvo palaipsniui išplėsta įtraukiant kitas valstybes nares.
Valiutų sąjunga derina centralizuotai organizuojamą pinigų politiką su toliau daugiausia nacionaliniu lygmeniu vykdoma finansų ir ekonomikos politika. Todėl buvo sukurtos biudžetų koordinavimo taisyklės, ypač Stabilitäts- und Wachstumspakt. Bendra valiuta turėjo panaikinti valiutų kursų riziką valiutų sąjungos viduje, palengvinti tarpvalstybinį kainų palyginimą ir papildyti vidaus rinką.
Todėl bendras monetų leidimas nurodo ne tik mokėjimo priemonę, bet ir institucinį Europos pinigų politikos pertvarkymą. Sąmoningai paprasta figūra, primenanti ankstyvuosius vaizdinius atvaizdus, simboliškai įterpia eurą į ilgą mainų, prekybos ir pinigų raidos istoriją. Vienodas motyvas nacionalinėse pusėse taip pat pabrėžė bendruomeninį šio įvykio pobūdį.
Valiutų sąjungos teisinis pagrindas buvo sukurtas Vertrag von Maastricht, kuris įsigaliojo 1993 m. Jame buvo numatytas laipsniškas perėjimas ir nustatyti vadinamieji konvergencijos kriterijai. Jie apėmė kainų stabilumo, valstybės skolos, biudžeto deficito, ilgalaikių palūkanų normų ir valiutų kursų stabilumo reikalavimus. 1998 m. įkūrus Europäische Zentralbank, atsakomybė už bendrą pinigų politiką buvo perduota viršnacionalinei institucijai.
Iš pradžių valiutų sąjungoje dalyvavo vienuolika valstybių. Jų nacionaliniai valiutų kursai buvo negrįžtamai nustatyti; nuo tada pinigų politika ir finansų rinkos veikė euro pagrindu. Tačiau banknotai ir monetos į apyvartą išleisti tik 2002 m. Iki tol naujoji valiuta daugiausia buvo naudojama atsiskaitant negrynaisiais pinigais, valstybės biudžetuose, finansų rinkose ir apskaitoje. Prieš įvedant grynuosius pinigus prie sąjungos prisijungė Griechenland. Vėliau euro zona buvo palaipsniui išplėsta įtraukiant kitas valstybes nares.
Valiutų sąjunga derina centralizuotai organizuojamą pinigų politiką su toliau daugiausia nacionaliniu lygmeniu vykdoma finansų ir ekonomikos politika. Todėl buvo sukurtos biudžetų koordinavimo taisyklės, ypač Stabilitäts- und Wachstumspakt. Bendra valiuta turėjo panaikinti valiutų kursų riziką valiutų sąjungos viduje, palengvinti tarpvalstybinį kainų palyginimą ir papildyti vidaus rinką.
Todėl bendras monetų leidimas nurodo ne tik mokėjimo priemonę, bet ir institucinį Europos pinigų politikos pertvarkymą. Sąmoningai paprasta figūra, primenanti ankstyvuosius vaizdinius atvaizdus, simboliškai įterpia eurą į ilgą mainų, prekybos ir pinigų raidos istoriją. Vienodas motyvas nacionalinėse pusėse taip pat pabrėžė bendruomeninį šio įvykio pobūdį.
Verta žinoti
Metų rinkinys „Pafoso mozaikos – Dioniso namas“, apima visus aštuonis nominalus nuo 1 cento iki 2 eurų ir šią 2 eurų proginę monetą (nominalioji vertė: 5,88 €).