CC 64 2009
Coincard
UNC/BU
Coincard
Slovakija · 10 metų EPS
Tiražas7 000
Išleidimo kaina7,50 €
Išleidimo data2009-01-01
PakuotėCoincard
Briaunos užrašasSLOVENSKÁ REPUBLIKA + ★ + Liepos lapas + ★
Rinkos kaina24,00 €
Išleidimo proga
Proginė moneta skirta Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmečiui bei euro sukūrimui 1999 m. sausio 1 d. G. Stamatopoulos bendrame dizaine pavaizduota stilizuota žmogaus figūra, kurios kairioji ranka pereina į euro simbolį; po ja įrašyti inicialai ΓΣ. Atvaizdą papildo atitinkamas valstybės pavadinimas, skaičiai „1999-2009“ ir nacionaline kalba pateiktas EPS akronimas bei dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Motyvas
Monetos centre pavaizduota stilizuota žmogaus figūra, kurios kairę ranką pratęsia euro simbolis. Po euro simboliu matyti dailininko inicialai ΓΣ. Monetą išleidusios valstybės pavadinimas nacionaline kalba (kalbomis) pateiktas motyvo viršutiniame krašte, o apatiniame krašte – 1999-2009 ir į nacionalinę kalbą (kalbas) išverstas EPS akronimas.
Ant išorinio monetos žiedo pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Ant išorinio monetos žiedo pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Ekonominė ir pinigų sąjunga palaipsniui susiformavo iš Europos bendradarbiavimo pinigų politikos srityje. Pasibaigus Bretton Woods fiksuotų valiutų kursų sistemai, Europos Bendrijos valstybės stengėsi apriboti didelius jų valiutų kursų svyravimus. Iš pradžių dėl to atsirado Europos valiutų kursų susiejimo sistema, o 1979 m. – Europos pinigų sistema. Jos apskaitos vienetas ECU buvo iš kelių Europos valiutų sudarytas valiutų krepšelis, tačiau nebuvo visuotinė mokėjimo priemonė.
Politinį ir teisinį pinigų sąjungos pagrindą nustatė Mastrichto sutartis. Pereita trimis etapais: iš pradžių buvo sustiprintas kapitalo judėjimas ir ekonominės politikos bendradarbiavimas, vėliau glaudžiau koordinuoti nacionaliniai centriniai bankai, o galiausiai suvienodinti valiutų kursai ir pinigų politika. Kad galėtų dalyvauti, valstybės turėjo įvykdyti konvergencijos kriterijus. Jie apėmė kainų stabilumą, valstybės skolą ir biudžeto deficitą, ilgalaikes palūkanų normas bei valiutos kurso stabilumą.
Pradžioje paskutiniame etape dalyvavo vienuolika valstybių. Jų valiutų kursai buvo neatšaukiamai nustatyti, o atsakomybė už bendrą pinigų politiką perduota Eurosistemai, kurią sudaro Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai. Iš pradžių naujoji valiuta daugiausia buvo naudojama negryniesiems mokėjimams, apskaitai ir finansų rinkose. Banknotai ir monetos į apyvartą pateko tik 2002 m.; iki tol ankstesnės valiutos buvo naudojamos kaip nacionaliniai euro padaliniai. Graikija prie pinigų sąjungos prisijungė 2001 m.
Bendrąja valiuta buvo siekiama panaikinti valiutų kursų riziką ir keitimo išlaidas Europos vidaus rinkoje. Kartu ji visam laikui susiejo dalyvaujančias valstybes bendra pinigų politika, o finansų ir biudžeto politika iš esmės liko nacionalinėse rankose.
Monetos dizainas buvo pasirinktas viešame balsavime internetu. Koordinuotas leidimas parodė, kad eurą viena vertus kuria ir išleidžia atskiros valstybės, kita vertus, jis grindžiamas bendromis taisyklėmis ir institucijomis. Skirtingos kalbinės monetų versijos atspindi šį nacionalinės kompetencijos ir bendros pinigų sistemos derinį.
Politinį ir teisinį pinigų sąjungos pagrindą nustatė Mastrichto sutartis. Pereita trimis etapais: iš pradžių buvo sustiprintas kapitalo judėjimas ir ekonominės politikos bendradarbiavimas, vėliau glaudžiau koordinuoti nacionaliniai centriniai bankai, o galiausiai suvienodinti valiutų kursai ir pinigų politika. Kad galėtų dalyvauti, valstybės turėjo įvykdyti konvergencijos kriterijus. Jie apėmė kainų stabilumą, valstybės skolą ir biudžeto deficitą, ilgalaikes palūkanų normas bei valiutos kurso stabilumą.
Pradžioje paskutiniame etape dalyvavo vienuolika valstybių. Jų valiutų kursai buvo neatšaukiamai nustatyti, o atsakomybė už bendrą pinigų politiką perduota Eurosistemai, kurią sudaro Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai. Iš pradžių naujoji valiuta daugiausia buvo naudojama negryniesiems mokėjimams, apskaitai ir finansų rinkose. Banknotai ir monetos į apyvartą pateko tik 2002 m.; iki tol ankstesnės valiutos buvo naudojamos kaip nacionaliniai euro padaliniai. Graikija prie pinigų sąjungos prisijungė 2001 m.
Bendrąja valiuta buvo siekiama panaikinti valiutų kursų riziką ir keitimo išlaidas Europos vidaus rinkoje. Kartu ji visam laikui susiejo dalyvaujančias valstybes bendra pinigų politika, o finansų ir biudžeto politika iš esmės liko nacionalinėse rankose.
Monetos dizainas buvo pasirinktas viešame balsavime internetu. Koordinuotas leidimas parodė, kad eurą viena vertus kuria ir išleidžia atskiros valstybės, kita vertus, jis grindžiamas bendromis taisyklėmis ir institucijomis. Skirtingos kalbinės monetų versijos atspindi šį nacionalinės kompetencijos ir bendros pinigų sistemos derinį.



