Monaco · Valentinois kunigaikštystė

Valentinois yra istorinis kraštas Prancūzijos pietryčiuose. Jo centras yra aplink Valence prie Rhône; viduramžiais čia egzistavo grafystė. Jos teisės XV amžiaus pradžioje atiteko Prancūzijos dofinui, o vėliau – karūnai. Po to šis pavadinimas reiškė ne tiek savarankišką valstybę, kiek Prancūzijos feodą arba bajoro titulą.

Karalius Ludwig XII 1498 m. Valentinois iškėlė į kunigaikštystę ir suteikė ją Cesare Borgia. Jis buvo popiežiaus Alexander VI sūnus ir atliko karinį bei politinį vaidmenį Italijos Renesanso laikotarpio kovose dėl valdžios. Šis suteikimas buvo susijęs su Prancūzijos karaliaus ir popiežiaus suartėjimu. Po Borgia mirties titulas vėl atiteko karūnai. XVI amžiuje jis taip pat iki gyvos galvos buvo suteiktas Diane de Poitiers, įtakingai karaliaus Heinrich II patikėtinei.

Monakui Valentinois tapo reikšmingas XVII amžiuje. Kunigaikštis Honoré II 1641 m. Péronne sutartimi nutraukė Ispanijos globą Monako atžvilgiu ir perdavė kunigaikštystę Prancūzijos globai. Šiomis aplinkybėmis karalius Ludwig XIII jam suteikė Prancūzijos valdų ir bajorų titulų, įskaitant Valentinois kunigaikščio titulą. Šis suteikimas buvo politinio ir materialinio Monako bei Prancūzijos santykių pertvarkymo dalis.

Kitas vaidmuo titului teko XX amžiuje, sprendžiant Monako sosto paveldėjimo klausimą. Kunigaikštis Albert I 1919 m. jį suteikė Charlotte Grimaldi, įteisintai vėliau kunigaikščiu tapsiančio Louis II dukteriai. Charlotte buvo įtraukta į paveldėjimo eilę ir buvo Rainier III motina. Vėliau ji savo sosto teisių atsisakė sūnaus naudai.

Taigi Valentinois reiškia ne dabartinę Monako teritorinę valdžią, o Prancūzijos feodalinę istoriją, 1641 m. užsienio politikos krypties pasikeitimą ir dinastinį Grimaldi paveldėjimą. Tačiau iš pateiktų duomenų negalima nustatyti konkretaus apvalaus jubiliejaus kaip tiesioginės išleidimo priežasties.