2 eurai neapyv./BU

Konrad Adenauer gimė 1876 m. Köln katalikiškų pažiūrų valstybės tarnautojų šeimoje ir studijavo teisę. Jo politinė karjera prasidėjo Zentrumspartei. 1917–1933 m., kai jį iš pareigų pašalino nacionalsocialistai, jis buvo Köln vyriausiasis burmistras. Tuo metu jis, be kita ko, rėmė Universität zu Köln atkūrimą ir buvusių įtvirtinimų teritorijų pertvarkymą į žaliąsias zonas. Kartu jis buvo Preußischen Staatsrat narys ir kurį laiką ėjo jo pirmininko pareigas.

Adenauer nepritarė nacionalsocialistiniam režimui ir po pašalinimo iš pareigų iš esmės pasitraukė iš politikos. 1944 m. po nesėkmingo pasikėsinimo į Adolf Hitler jis kurį laiką buvo įkalintas, nors nepriklausė sąmokslininkų ratui. Pasibaigus karui, jis dalyvavo kuriant Christlich Demokratische Union. Būdamas Parlamentarischen Rates pirmininku, 1948 ir 1949 m. jis dalyvavo svarstant Grundgesetz.

Jo vyriausybės politika buvo nukreipta į tai, kad jaunajai Vokietijos Federacinei Respublikai būtų suteiktos galimybės veikti užsienio politikos srityje. Tarp šių priemonių buvo įstojimas į Europäische Gemeinschaft für Kohle und Stahl ir NATO, taip pat perginklavimas Bundeswehr sudėtyje. Šie sprendimai šalies viduje buvo prieštaringi, nes buvo glaudžiai susiję su Vokietijos padalijimu ir susivienijimo perspektyvų klausimu.

Kita svarbi kryptis buvo suartėjimas su buvusiais karo priešininkais. Su Prancūzija susiformavo institucionalizuotas bendradarbiavimas, 1963 m. įtvirtintas Élysée-Vertrag. Izraelio atžvilgiu Vokietijos Federacinė Respublika 1952 m. Luxemburger Abkommen prisiėmė materialinius įsipareigojimus atlyginti žalą dėl nacionalsocialistinio persekiojimo ir nusavinimo.

Monetų išleidimas siejamas su apvalia politiko gimimo sukaktimi. Jo karjera apėmė ir Vokietijos imperijos bei Veimaro Respublikos savivaldos politiką, ir valstybės atkūrimą po 1945 m. Todėl jubiliejus suteikia progą prisiminti Vokietijos Federacinės Respublikos politinės santvarkos kūrimosi etapą ir ankstyvuosius jos užsienio politikos sprendimus.