Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 561 2025
Coincard
UNC/BU
Coincard – suomių / švedų laida
Suomija · Suomijos valstybiniai vizitai – diplomatija ir užsienio politika
Tiražas62 500
Išleidimo kaina12,00 €
Išleidimo data2025-05-13
PakuotėCoincard
Briaunos užrašasSUOMI FINLAND + 3 liūčių galvos
Rinkos kaina11,90 €
Šaltinio tiražo duomenys: 2 x 62.500
Išleidimo proga
Atminimo moneta skirta Suomijos valstybiniams vizitams ir jų reikšmei diplomatijai bei užsienio politikai. Motyve abstrakčiai pavaizduotos durys kaip valstybinių vizitų simbolis – jas vaizduoja itin blizgus stačiakampis su užapvalinta viršutine dalimi. Šalia yra iš horizontalių linijų sudarytas rievėtas paviršius, kurio išlenkimą kerta apskritimo forma.
Motyvas
Monetoje abstrakčiai pavaizduotos durys – itin blizgus stačiakampis, simbolizuojantis valstybinius vizitus. Kairiajame stačiakampio krašte vertikaliai išdėstyti monetų kalyklos ženklas, metai 2025 ir užrašas „FI“. Stačiakampio viršutinė dalis yra suapvalinta ir atkartoja monetos kraštą. Po stačiakampiu ir jo dešinėje esantis vaizdinis paviršius yra rievėtas ir sudarytas iš horizontalių linijų, o apskritimo forma įsiterpia į apvaliąją paviršiaus dalį.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Valstybinis vizitas yra aukščiausia pagal protokolą vizito tarp dviejų valstybių forma. Jis vyksta pakvietus atitinkamos valstybės vadovui ir, be ceremonijų, paprastai apima politinius pokalbius, susitikimus su vyriausybės ir parlamento atstovais bei darbotvarkės punktus, susijusius su ekonominiais, moksliniais ar kultūriniais ryšiais. Nuo jo skiriasi ne tokie formalūs oficialūs vizitai ir darbo vizitai.
Suomijoje šioje srityje valstybės prezidentui tenka ypatingas konstitucinis vaidmuo. Suomijos užsienio politikai vadovauja prezidentas bendradarbiaudamas su vyriausybe. Kita vertus, sprendimai Europos Sąjungoje pirmiausia priklauso vyriausybės atsakomybės sričiai; be to, parlamentas dalyvauja prisiimant tarptautinius įsipareigojimus. Todėl valstybiniai vizitai jungia prezidento reprezentacinę funkciją su konkrečiu darbu užsienio politikos srityje.
Ši praktika susijusi su Suomijos užsienio politikos raida nuo nepriklausomybės paskelbimo 1917 m. Po Antrojo pasaulinio karo šaliai teko sureguliuoti santykius su Sovietų Sąjunga ir kartu palaikyti ryšius su Šiaurės šalimis bei Vakarų Europa. Asmeniniai aukščiausio lygio susitikimai čia atliko pagrindinį vaidmenį. Prezidentai Juho Kusti Paasikivi ir Urho Kekkonen dešimtmečius formavo politiką, kuria buvo siekiama užtikrinti Suomijos veikimo laisvę užsienio politikos srityje.
Žinomas Suomijos diplomatinio vaidmens pavyzdys buvo 1975 m. Helsinkyje surengta Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija. Joje pasirašytame Baigiamajame akte buvo susitarimų dėl saugumo, ekonominio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių. Iš šio proceso vėliau atsirado Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. 2025 m. leidimo metai sutampa su Baigiamojo akto 50-osiomis metinėmis, nors oficialiajame leidinyje nenurodyta, kad moneta skiriama būtent šiam jubiliejui.
Suomijai įstojus į Europos Sąjungą 1995 m. ir į NATO 2023 m., pasikeitė Suomijos užsienio politikos institucinė aplinka. Tačiau valstybiniai vizitai liko dvišalių santykių priemone. Todėl moneta skirta ne vienam asmeniui ar konkrečiam vizitui, o ilgalaikei diplomatinei praktikai, neatsiejamai nuo prezidento institucijos. Oficialiajame apraše nenurodyta jokia kita konkreti priežastis, dėl kurios pasirinkti būtent 2025 metai.
Suomijoje šioje srityje valstybės prezidentui tenka ypatingas konstitucinis vaidmuo. Suomijos užsienio politikai vadovauja prezidentas bendradarbiaudamas su vyriausybe. Kita vertus, sprendimai Europos Sąjungoje pirmiausia priklauso vyriausybės atsakomybės sričiai; be to, parlamentas dalyvauja prisiimant tarptautinius įsipareigojimus. Todėl valstybiniai vizitai jungia prezidento reprezentacinę funkciją su konkrečiu darbu užsienio politikos srityje.
Ši praktika susijusi su Suomijos užsienio politikos raida nuo nepriklausomybės paskelbimo 1917 m. Po Antrojo pasaulinio karo šaliai teko sureguliuoti santykius su Sovietų Sąjunga ir kartu palaikyti ryšius su Šiaurės šalimis bei Vakarų Europa. Asmeniniai aukščiausio lygio susitikimai čia atliko pagrindinį vaidmenį. Prezidentai Juho Kusti Paasikivi ir Urho Kekkonen dešimtmečius formavo politiką, kuria buvo siekiama užtikrinti Suomijos veikimo laisvę užsienio politikos srityje.
Žinomas Suomijos diplomatinio vaidmens pavyzdys buvo 1975 m. Helsinkyje surengta Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija. Joje pasirašytame Baigiamajame akte buvo susitarimų dėl saugumo, ekonominio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių. Iš šio proceso vėliau atsirado Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. 2025 m. leidimo metai sutampa su Baigiamojo akto 50-osiomis metinėmis, nors oficialiajame leidinyje nenurodyta, kad moneta skiriama būtent šiam jubiliejui.
Suomijai įstojus į Europos Sąjungą 1995 m. ir į NATO 2023 m., pasikeitė Suomijos užsienio politikos institucinė aplinka. Tačiau valstybiniai vizitai liko dvišalių santykių priemone. Todėl moneta skirta ne vienam asmeniui ar konkrečiam vizitui, o ilgalaikei diplomatinei praktikai, neatsiejamai nuo prezidento institucijos. Oficialiajame apraše nenurodyta jokia kita konkreti priežastis, dėl kurios pasirinkti būtent 2025 metai.