Estija · 500-osios pirmojo teksto išspausdinimo estų kalba metinės

Išleidimo data2025-01-30

Bendras tiražas850 000

ES maksimumas850 000

Laidos2

Briaunos užrašasEESTI × 2, pakaitomis tiesiai ir apverstai, atskirta taškais

UžrašasEESTI RAAMAT 500 / 1525 / 2025

DizainerisBalezdrov Svetlin

KalyklaUAB Lietuvos monetų kalykla, Vilnius (Lithuania)

Išleidimo proga

Moneta skirta paminėti 500-ąsias pirmojo leidinio su estiškais žodžiais metines ir estų literatūrinės kalbos ištakas. Motyve pavaizduotos viena ant kitos ir greta išdėstytos knygos, kartu sudarančios didžiąją raidę „E“ ir simbolizuojančios estų literatūrinės kalbos tradiciją. Taip pat pateiktas užrašas „EESTI RAAMAT 500“ („500 metų knygoms estų kalba“) ir 1525 metų skaičius – pirmosios knygos estų kalba išleidimo data.

Motyvas

Monetos vidinėje dalyje pavaizduotos viena ant kitos arba greta esančios knygos, kartu sudarančios didžiąją raidę „E“ – estų literatūrinės kalbos tradicijos simbolį, taip pat užrašas „EESTI RAAMAT 500“, t. y. „500 metų knygų estų kalba“, ir metų skaičius 1525, žymintis pirmosios knygos estų kalba išleidimo datą. Taip pat nurodyti išleidimo metai „2025“.

Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Pats ankstyviausias estų knygų spausdinimas atsirado Reformacijos aplinkoje. Reformatoriai siekė skleisti religinius tekstus ne tik lotynų, bet ir gyventojų kalbomis. Tuometinėje Livonijoje, kuriai priklausė dabartinės Estijos teritorija, todėl buvo rengiami vertimai vietos gyventojams. Tačiau Bažnyčios, administracijos ir knygų spausdinimo srityse ilgą laiką vyravo vokiečių ir lotynų kalbos.

Apie ankstyviausią žinomą leidinį su estų kalbos tekstu išlikusio egzemplioriaus nėra. Jo egzistavimą galima atsekti Lübeck archyviniuose dokumentuose. Juose nurodoma, kad liuteroniškų raštų siunta, skirta Livonijai, buvo valdžios institucijų konfiskuota. Todėl apie estų kalbos dalies formuluotę, apimtį ir tikslią kalbinę išraišką žinoma nedaug.

Seniausias iš dalies išlikęs estų kalbos leidinys yra 1535 m. liuteronų katekizmas. Jį parašė dvasininkas Simon Wanradt, o į estų kalbą išvertė Johann Koell. Ir ši knyga nėra išlikusi visa: fragmentai buvo aptikti tik XX amžiuje, kai paaiškėjo, kad jos puslapiai buvo panaudoti vėlesnio knygos įrišimo sutvirtinimui.

Vieninga rašytinė kalba susiformavo palaipsniui. Iš pradžių lygiagrečiai plėtojosi šiaurės ir pietų estų rašymo tradicijos. Dvasininkų vertimai, gramatikos ir žodynai padėjo nustatyti žodyną, rašybą ir sakinių sandarą. Kitas atskaitos taškas buvo 1739 m. išleistas visas Biblijos vertimas, paremtas šiaurės estų kalba. XIX amžiuje laikraščiai, mokykliniai vadovėliai ir literatūros kūriniai išplėtė estų kalbos vartojimą už bažnytinės srities ribų. Nacionalinio atgimimo laikotarpiu kalba taip pat tapo svarbiausiu estų kultūrinės ir politinės saviorganizacijos pagrindu.

Taigi pasirinkta monetos išleidimo proga nurodo ne tik vieną prarastą leidinį. Ji simbolizuoja šimtmečius trukusį procesą, kurio metu iš regioninių kalbos formų susiformavo standartinė literatūrinė ir valstybinė kalba. Estijoje ši sukaktis taip pat buvo minima kaip visos šalies estų knygos teminiai metai.