2 eurai neapyv./BU

Įrašymas į sąrašą „Šiaudinių sodų gamyba Lietuvoje“ įvyko 2023. Lietuvoje šie kūriniai vadinami *sodai*, pažodžiui – „sodai“. Tai ne pinti krepšeliai ar vainikai, o lengvos erdvinės pakabinamos konstrukcijos. Joms gaminti išdžiūvę javų stiebai supjaustomi vienodo ilgio gabalėliais ir siūlais sujungiami į piramides, oktaedrus bei iš jų sudarytus kūnus. Pagrindinę struktūrą dažnai papildo mažos figūrėlės, pavyzdžiui, paukščiai. Laisvai pakabinti po lubomis, šie kūriniai gali suktis net nuo silpno oro judėjimo.

Geometrinė tvarka tradiciškai suvokiama kaip sumažintas sutvarkyto pasaulio modelis. Atskiri lygmenys ir ašys gali išreikšti įsivaizdavimą apie žmonių, protėvių, gamtos ir kosmoso santykį. Naudojami javų šiaudai taip pat primena žemdirbystę, derlių ir gyvenimo ciklą. Tačiau tiksli forma ir reikšmė ne visur vienoda – ji priklauso nuo regiono, šeimos, progos ir konkrečių kūrėjų.

Šiaudiniai sodai ypač buvo gaminami namų šventėms ir gyvenimo etapų pokyčiams pažymėti. Jie galėjo kabėti virš vestuvių stalo ar lopšio, taip pat buvo naudojami per metų laikų šventes. Todėl jų gamyba ir naudojimas buvo susiję su bendruomeniniais procesais. Žinios ilgą laiką daugiausia buvo perduodamos šeimose ir vietos bendruomenėse. Šiandien jų moko ir amatininkai, kultūros centrai, mokyklos bei dirbtuvės. Greta tradicinių formų kuriamos naujos kompozicijos, neatsisakant pagrindinės technikos.

UNESCO sąraše įrašomi ne pavieniai materialūs kūriniai, o žinios, įgūdžiai ir socialinė praktika. Todėl įtraukimu pirmiausia siekiama padėti perduoti gamybos techniką ir su ja susijusius kultūrinius kontekstus. Kitais metais išleista moneta padarė šį tarptautinį pripažinimą matomą kasdieniame mokėjime ir iškėlė į pirmą planą tebegyvuojančią tradiciją, o ne vieną istorinį objektą.