Vatikanas · 750-osios Thomas von Aquin mirties metinės

Išleidimo data2024-07-03

Bendras tiražas80 900

ES maksimumas82 900

Laidos3

Briaunos užrašas2 ★ × 6, pakaitomis tiesiai ir apverstai

UžrašasDOCTOR ANGELICUS / CITTÀ DEL VATICANO / 1274 / 2024 / R / A. CICCONI

DizainerisArianna Cicconi (Antonio Vecchio)

KalyklaInstituto Poligrafico e Zecca Dello Stato, Roma

Išleidimo proga

Atminimo moneta skirta 750-osioms Thomas von Aquin mirties metinėms. Motyve jis pavaizduotas su Dominikonų ordino abitu, savo veikalu „Summa Theologiae“ ir plunksnakočiu; spindinti saulė ant jo krūtinės simbolizuoja jo išmintį. Vaizdą papildo įrašas „Doctor Angelicus“, skaistybės simbolis – lelija, ir bažnyčia St. Thomas Roccasecca, pirmasis jo garbei pastatytas religinis pastatas.

Motyvas

Monetos averso centre pavaizduotas Thomas von Aquin, vilkintis Dominikonų ordino abitą, kuriam jis priklausė. Kairėje rankoje jis laiko svarbiausią savo veikalą „Summa Theologiae“, o dešinėje – plunksnakotį. Ant šventojo krūtinės spindinti saulė simbolizuoja jo didžiulę išmintį. Thomas von Aquin, be kita ko, taip pat buvo vadinamas „Doctor Angelicus“ („Angeliškuoju daktaru“) – taip pagerbiant nepaprastą jo sielos ir kūno tyrumą. Šis pavadinimas taip pat užrašytas apatinėje monetos dalyje. Kairėje pavaizduota lelija, skaistybės simbolis, ir St. Thomas bažnyčia Roccasecca. Ši bažnyčia buvo pirmasis pasaulyje religinis pastatas, pastatytas Thomas von Aquin garbei; 1323 m. liepos 18 d. jį kanonizavo popiežius Johannes XXII. Monetos centro viršutiniame krašte yra užrašas „CITTÀ DEL VATICANO“. Kairėje nurodyti metai „1274“, o dešinėje – metai „2024“. Apatiniame krašte pavaizduoti kalyklos ženklas „R“ ir dailininko vardas „A. CICCONI“.

Išoriniame monetos žiede pavaizduotos dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Thomas von Aquin gimė apie 1225 m. netoli Roccasecca, dabartiniame Lacijuje, kilmingoje šeimoje. Nepaisydamas šeimos pasipriešinimo, jis įstojo į dar jauną dominikonų ordiną. Studijavo Paryžiuje ir Kelne, be kita ko, pas Albertus Magnus, o vėliau kelis kartus dėstė Paryžiaus universitete ir Italijoje. 1274 m. jis mirė Fossanova cistersų vienuolyne, pakeliui į Antrąjį Liono susirinkimą.

Jo veikla priskiriama aukštosios scholastikos epochai. Viduramžių universitetuose teologiniai ir filosofiniai klausimai buvo nagrinėjami taikant nustatytą metodą: pirmiausia buvo formuluojami prieštaravimai, jiems pateikiami kontrargumentai, o iš jų plėtojamas pagrįstas atsakymas. Tuo pat metu Vakarų Europoje, verčiant iš naujo, tapo vis plačiau prieinama daugybė antikos tekstų, ypač Aristoteles veikalų. Todėl iš naujo iškilo klausimas, koks yra antikos filosofijos ir krikščioniškojo Apreiškimo santykis.

Thomas laikėsi nuomonės, kad protas ir tikėjimas yra skirtingi, tačiau tarpusavyje suderinami keliai į tiesą. Kai kurias žinias žmonės gali įgyti stebėdami ir logiškai mąstydami, o kitos remiasi Apreiškimu. Jis perėmė aristotelinės filosofijos sąvokas ir įtraukė jas į krikščionišką sistemą. Jo raštuose, be kita ko, nagrinėjami mokymas apie Dievą, etika, prigimtinė teisė, žmogaus veikla, politinė santvarka ir sakramentai. Jo argumentai už Dievo pažinumą taip pat darė įtaką vėlesnėms diskusijoms.

Katalikų Bažnyčioje Thomas tapo reikšmingu teologiniu autoritetu. 1567 m. popiežius Pius V paskelbė jį Bažnyčios mokytoju. Popiežius Leo XIII 1879 m. enciklika *Aeterni Patris* dar kartą rekomendavo jo filosofiją kaip katalikiškojo ugdymo pagrindą. Vėliau tomizmas ypač paveikė kunigų rengimą ir katalikiškąsias aukštąsias mokyklas.

Vatikanas jubiliejų pasirinko dėl šios iki šiol išliekančios jo reikšmės teologijai, filosofijai ir Bažnyčios mokymui. Apvali mirties metinių sukaktis suteikė progą prisiminti mąstytoją, kurio sąvokos ir metodai iki šiol naudojami katalikiškose mokymo tradicijose.