Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 53 2009
Lizdinė pakuotė
PP
Lizdinė kortelė PP
Vokietija · 10 metų EPS
Tiražas20 000
Išleidimo kaina29,00 €
Išleidimo data2009-01-01
PakuotėLizdinė pakuotė
Briaunos užrašasEINIGKEIT UND RECHT UND FREIHEIT + federalinis erelis
Rinkos kaina99,00 €
Variantai
1Vokietija, A · A · Kalyklos ženklas A · PP · Lizdinė pakuotė · Tiražas 20 000
Išleidimo proga
Proga – Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetis bei euro sukūrimas 1999 m. sausio 1 d. G. Stamatopoulos sukurtame ir internetiniame balsavime išrinktame vaizde pavaizduota stilizuota žmogaus figūra, kurios kairioji ranka pereina į euro simbolį; vaizdą papildo 1999–2009 metų skaičiai, atitinkamas EPS akronimas ir dvylika žvaigždžių. Liuksemburgo leidinyje, naudojant pasvirimo efektą, papildomai pavaizduotas didžiojo kunigaikščio portretas.
Motyvas
Monetos centre pavaizduota stilizuota žmogaus figūra, kurios kairiąją ranką pratęsia euro simbolis. Menininko inicialai ΓΣ pateikti po euro simboliu. Monetą išleidžiančios valstybės pavadinimas valstybės kalba (-omis) pateiktas motyvo viršuje, o apačioje nurodyta 1999–2009 ir valstybės kalba (-omis) išverstas EPS akronimas.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Ekonominė ir pinigų sąjunga palaipsniui susiformavo Europos integracijos procese. Vienas iš pagrindinių pagrindų buvo Mastrichto sutartis, įsigaliojusi 1993 m. Joje buvo nustatytas kelias į bendrą valiutą ir dalyvavimo reikalavimai. Tarp vadinamųjų konvergencijos kriterijų buvo kainų stabilumo, biudžeto padėties, ilgalaikių palūkanų normų ir valiutų kursų stabilumo reikalavimai.
Prasidėjus trečiajam pinigų sąjungos etapui, dalyvaujančių nacionalinių valiutų kursai buvo neatšaukiamai nustatyti. Iš pradžių euras buvo naudojamas kaip apskaitos, mokėjimo ir skaičiavimo vienetas, pavyzdžiui, atliekant negrynuosius mokėjimus ir finansų rinkose. Banknotai ir monetos į apyvartą išleisti tik 2002 m. pradžioje. Iki tol gyventojai kasdieniame gyvenime ir toliau mokėjo, be kita ko, Vokietijos markėmis, frankais, liromis ar pesetomis, tačiau jų vertė euro atžvilgiu jau buvo nustatyta.
Už bendrą pinigų politiką atsakinga Eurosistema. Ją sudaro Europos Centrinis Bankas ir eurą įsivedusių valstybių nacionaliniai centriniai bankai. Tuo tarpu nacionalinės vyriausybės iš esmės išlaiko atsakomybę už savo biudžeto ir ekonomikos politiką. Šis centralizuotos pinigų politikos ir toliau nacionaliniu lygmeniu vykdomos finansų politikos derinys yra būdingas pinigų sąjungos modeliui.
Bendra laida taip pat buvo išleista euro zonos plėtros laikotarpiu. Po pirminių dalyvaujančių valstybių bendrą valiutą įsivedė ir kitos Europos Sąjungos šalys; Slovakija prie euro zonos prisijungė leidimo metų pradžioje. Ne visos Europos Sąjungos valstybės narės priklausė ir priklauso euro zonai, nes dalyvavimas joje reikalauja atitikti teisines ir ekonomines sąlygas.
Bendras paminėjimo motyvas tiko todėl, kad pagerbtas objektas buvo ne vienos valstybės jubiliejus, o bendras Europos projektas. Kartu monetos dėl valstybę nurodančių užrašų, kalyklos ženklų ir skirtingų briaunų įrašų išliko atpažįstamos kaip atskirų valstybių kaldiniai. Taigi monetos susiejo bendrą pinigų politiką su išliekančia valstybių narių atsakomybe už apyvartinių monetų nacionalines puses.
Prasidėjus trečiajam pinigų sąjungos etapui, dalyvaujančių nacionalinių valiutų kursai buvo neatšaukiamai nustatyti. Iš pradžių euras buvo naudojamas kaip apskaitos, mokėjimo ir skaičiavimo vienetas, pavyzdžiui, atliekant negrynuosius mokėjimus ir finansų rinkose. Banknotai ir monetos į apyvartą išleisti tik 2002 m. pradžioje. Iki tol gyventojai kasdieniame gyvenime ir toliau mokėjo, be kita ko, Vokietijos markėmis, frankais, liromis ar pesetomis, tačiau jų vertė euro atžvilgiu jau buvo nustatyta.
Už bendrą pinigų politiką atsakinga Eurosistema. Ją sudaro Europos Centrinis Bankas ir eurą įsivedusių valstybių nacionaliniai centriniai bankai. Tuo tarpu nacionalinės vyriausybės iš esmės išlaiko atsakomybę už savo biudžeto ir ekonomikos politiką. Šis centralizuotos pinigų politikos ir toliau nacionaliniu lygmeniu vykdomos finansų politikos derinys yra būdingas pinigų sąjungos modeliui.
Bendra laida taip pat buvo išleista euro zonos plėtros laikotarpiu. Po pirminių dalyvaujančių valstybių bendrą valiutą įsivedė ir kitos Europos Sąjungos šalys; Slovakija prie euro zonos prisijungė leidimo metų pradžioje. Ne visos Europos Sąjungos valstybės narės priklausė ir priklauso euro zonai, nes dalyvavimas joje reikalauja atitikti teisines ir ekonomines sąlygas.
Bendras paminėjimo motyvas tiko todėl, kad pagerbtas objektas buvo ne vienos valstybės jubiliejus, o bendras Europos projektas. Kartu monetos dėl valstybę nurodančių užrašų, kalyklos ženklų ir skirtingų briaunų įrašų išliko atpažįstamos kaip atskirų valstybių kaldiniai. Taigi monetos susiejo bendrą pinigų politiką su išliekančia valstybių narių atsakomybe už apyvartinių monetų nacionalines puses.