Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 503 2023
2 eurų moneta
UNC/BU
2 eurai neapyv./BU
Malta · 550-osios Nikolaus Kopernikus gimimo metinės
Tiražas5 000
Išleidimo data2023-09-14
Briaunos užrašas2 ✠✠ × 6, pakaitomis įprastai ir apverstai
Rinkos kaina28,90 €
Išleidimo proga
Proginė moneta skirta Nikolaus Kopernikus 550-osioms gimimo metinėms. Motyve jis pavaizduotas iš profilio priešais stilizuotą jo heliocentrinio pasaulėvaizdžio vaizdą, taip pat užrašas „NICOLAUS COPERNICUS 1473-1543“ ir monetos dizainerės Daniela Fusco parašas.
Motyvas
Monetoje profiliu pavaizduotas Kopernikus, priešais stilizuotą jo heliocentrinio pasaulėvaizdžio vaizdą. Viršuje kairėje įrašyta „NICOLAUS COPERNICUS 1473-1543“, apačioje kairėje galima perskaityti emisiją išleidusios valstybės pavadinimą „MALTA“ ir emisijos metus „2023“. Apačioje taip pat yra monetos dizainerės Daniela Fusco parašas „FUSCO“.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Nikolaus Kopernikus gimė Thorn, dabartiniame Toruń mieste Lenkijoje. Tuo metu miestas priklausė Karališkajai Prūsijai, kuri buvo Lenkijos karalystės dalis. Jis studijavo, be kita ko, Krokuvoje ir keliuose Italijos universitetuose. Be astronomijos ir matematikos, jis domėjosi kanonų teise ir medicina. Vėliau jis buvo kanauninkas Prūsijos Varmijos kunigaikštystės vyskupijoje ir ten ėjo bažnytines, ekonomines bei administracines pareigas. Didelę savo gyvenimo dalį jis praleido Frauenburg, dabartiniame Frombork mieste.
Jo laikais Europos astronomijoje vyravo antikinėmis pažiūromis pagrįsta geocentrinė sistema. Pagal ją Žemė buvo nejudanti centre, o Saulė, Mėnulis, planetos ir nejudančios žvaigždės skriejo aplink ją. Siekdami paaiškinti stebėtą planetų judėjimą, astronomai naudojo sudėtingą sistemą, sudarytą iš apskritiminių orbitų ir papildomų pagalbinių apskritimų.
Kopernikus jai priešpriešino matematiškai išplėtotą heliocentrinį modelį. Pagal jį Žemė kasmet skrieja aplink Saulę ir kartu kasdien sukasi apie savo ašį. Tariamas kasdienis dangaus judėjimas galėjo būti paaiškinamas kaip Žemės sukimosi pasekmė. Taip pat laikinai atgaliniu atrodantis planetų judėjimas tapo suprantamas kaip perspektyvinis efektas, atsirandantis dėl skirtingo Žemės ir planetų skriejimo.
Savo mintis Kopernikus išdėstė pagrindiniame veikale „De revolutionibus orbium coelestium“, kuris buvo išspausdintas tik jo gyvenimo pabaigoje. Jo modelis dar neatitiko šiuolaikinės astronomijos: Kopernikus laikėsi tolygaus judėjimo apskritimais ir toliau naudojo pagalbinius apskritimus. Vėliau Johannes Kepler juos pakeitė elipsinėmis orbitomis; Galileo Galilei stebėjimai ir Isaac Newton fizika prisidėjo prie tolesnio naujojo pasaulėvaizdžio pagrindimo.
Koperniko mokymas ilgainiui pakeitė Žemės vietą astronominiame mąstyme ir tapo naujųjų laikų mokslo pradžios tašku. Todėl gimimo jubiliejus tapo visoje Europoje suprantama atminimo proga. Ypatingas tiesioginis Koperniko ryšys su Malta iš monetos išleidimo progos nėra matomas.
Jo laikais Europos astronomijoje vyravo antikinėmis pažiūromis pagrįsta geocentrinė sistema. Pagal ją Žemė buvo nejudanti centre, o Saulė, Mėnulis, planetos ir nejudančios žvaigždės skriejo aplink ją. Siekdami paaiškinti stebėtą planetų judėjimą, astronomai naudojo sudėtingą sistemą, sudarytą iš apskritiminių orbitų ir papildomų pagalbinių apskritimų.
Kopernikus jai priešpriešino matematiškai išplėtotą heliocentrinį modelį. Pagal jį Žemė kasmet skrieja aplink Saulę ir kartu kasdien sukasi apie savo ašį. Tariamas kasdienis dangaus judėjimas galėjo būti paaiškinamas kaip Žemės sukimosi pasekmė. Taip pat laikinai atgaliniu atrodantis planetų judėjimas tapo suprantamas kaip perspektyvinis efektas, atsirandantis dėl skirtingo Žemės ir planetų skriejimo.
Savo mintis Kopernikus išdėstė pagrindiniame veikale „De revolutionibus orbium coelestium“, kuris buvo išspausdintas tik jo gyvenimo pabaigoje. Jo modelis dar neatitiko šiuolaikinės astronomijos: Kopernikus laikėsi tolygaus judėjimo apskritimais ir toliau naudojo pagalbinius apskritimus. Vėliau Johannes Kepler juos pakeitė elipsinėmis orbitomis; Galileo Galilei stebėjimai ir Isaac Newton fizika prisidėjo prie tolesnio naujojo pasaulėvaizdžio pagrindimo.
Koperniko mokymas ilgainiui pakeitė Žemės vietą astronominiame mąstyme ir tapo naujųjų laikų mokslo pradžios tašku. Todėl gimimo jubiliejus tapo visoje Europoje suprantama atminimo proga. Ypatingas tiesioginis Koperniko ryšys su Malta iš monetos išleidimo progos nėra matomas.