Suomija · 60-osios žmogaus teisių metinės

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija buvo priimta 1948 m. gruodžio 10 d. Paryžiuje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos. Ji atsirado Antrojo pasaulinio karo, nacionalsocialistinio persekiojimo ir naikinimo politikos, taip pat milijonų žmonių iškeldinimo ir teisių atėmimo aplinkybėmis. Naujai įkurtos Jungtinės Tautos siekė suformuluoti principus, kurie galiotų visiems žmonėms, nepaisant jų kilmės, lyties, kalbos, religijos ar politinių įsitikinimų.

Rengiant deklaraciją dalyvavo tarptautinė žmogaus teisių komisija. Jai pirmininkavo Eleanor Roosevelt, buvusi Jungtinių Valstijų pirmoji ponia. Tarp dalyvavusių asmenų taip pat buvo prancūzų teisininkas René Cassin, kinų diplomatas ir filosofas Peng-chun Chang bei libaniečių diplomatas Charles Malik. Tekstą sudaro 30 straipsnių. Juose, be kita ko, aptariama teisė į gyvybę ir asmens laisvę, vergovės ir kankinimo draudimas, lygybė prieš įstatymą, žodžio ir religijos laisvė, taip pat politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės.

Deklaracija nėra tarptautinės teisės sutartis ir iš pradžių nesukūrė tiesiogiai teisme įgyvendinamų įpareigojimų. Tačiau ji tapo vėlesnių konstitucijų ir tarptautinių susitarimų atskaitos tašku. Tarp jų yra Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas bei Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas. Šiame istoriniame ir politiniame kontekste taip pat plėtojosi Europos žmogaus teisių sistema.

Ant monetos pavaizduotas ne konkretus istorinis asmuo. Žmogaus figūra apskritai simbolizuoja individą kaip neatimamų teisių turėtoją. Siena gali būti suprantama kaip atskirties, priespaudos ar kliūčių įgyvendinant šias teises simbolis; anga reiškia apsaugą ir prieigą.

Progos pasirinkimas buvo susijęs su visame pasaulyje minimu jubiliejumi. Suomijai tai taip pat suteikė galimybę parodyti savo priklausymą žmogaus teisių sistemai, grindžiamai Jungtinėmis Tautomis ir Europos institucijomis. Suomija Jungtinėms Tautoms priklauso nuo 1955 m.