Ispanija · 500-osios pirmosios kelionės aplink pasaulį pabaigos metinės

Ekspediciją suplanavo portugalų jūrininkas Ferdinand Magellan, tarnavęs Ispanijos karūnai. Pirminis jos tikslas buvo ne pati kelionė aplink pasaulį, o vakarinis jūrų kelias į Molukken. Ši salų grupė buvo ekonomiškai patraukli dėl prekybos tokiais prieskoniais kaip gvazdikėliai. Ispanija ieškojo prieigos, kuri nevestų aplink Afriką Portugalijos kontroliuojamais maršrutais. Tuo tarpu abi jūrų valstybės varžėsi dėl prekybos kelių ir valdų užjūryje.

Laivyną sudarė penki laivai. Jis kirto Atlanto vandenyną, praplaukė sąsiauriu Amerikos pietiniame pakraštyje, vėliau pavadintu Magellan vardu, ir pateko į Ramųjį vandenyną. Kelionę lydėjo maisto trūkumas, ligos, maištai ir laivų praradimai. Pats Magellan į Europą nebegrįžo: 1521 m. jis žuvo per ginkluotą konfliktą Filipinų saloje Mactan. Taip pat žuvo arba iš ekspedicijos pasitraukė daugybė kitų jos dalyvių.

Juan Sebastián Elcano buvo baskų jūrininkas iš Getaria. Po Magellan mirties ir kelių vadovybės pasikeitimų jis perėmė laivo „Victoria“ vadovavimą. Tai buvo vienintelis laivas, įveikęs visą maršrutą. Iš Molukken Elcano vedė laivą į vakarus per Indijos vandenyną ir aplink Gerosios Vilties kyšulį. Į Ispaniją su „Victoria“ grįžo tik 18 pradinių įgulos narių. Taip pirmą kartą praktiškai buvo įrodyta, kad ekspedicija gali visiškai apiplaukti Žemę jūrų keliu.

Imperatorius Karl V. suteikė Elcano herbą su gaubliu ir lotynišku šūkiu „Primus circumdedisti me“, kurio prasmė: „Tu pirmasis mane apiplaukei.“ Ši formuluotė reiškia pačią Žemę. Tai, kad Ispanija šią sukaktį įamžino apyvartinėje monetoje, paaiškinama Ispanijos finansuotu reisu, jo pradžia Andalusijoje ir Elcano vaidmeniu jį užbaigiant. Kartu šis įvykis primena ankstyvą pasaulinį jūrų kelių, prekybos ir Europos valstybių siekių valdyti užjūrio teritorijas susisaistymą.