2 eurai, bankinis kaldinimas – R.

Didysis kunigaikštis Jean gimė 1921 m. kaip vyriausias vėliau didžiąja kunigaikštiene tapusios Charlotte ir princo Felix von Bourbon-Parma sūnus. Per Vokietijos okupaciją Liuksemburge Antrojo pasaulinio karo metais didžioji kunigaikščių šeima pasitraukė į tremtį. 1942 m. Jean įstojo į britų pulką Irish Guards, buvo apmokytas karininku ir, sąjungininkams išsilaipinus Normandijoje, dalyvavo žygyje per Vakarų Europą. 1944 m. rugsėjį jis su sąjungininkų kariuomene grįžo į išlaisvintą Liuksemburgą. Ši karo patirtis turėjo įtakos jo viešajam įvaizdžiui ir vėlesniam valstybės vadovo vaidmeniui.

Dar 1961 m. Jean, eidamas savo motinos vietininko pareigas, perėmė jos funkcijas. Jai atsisakius sosto, 1964 m. jis tapo didžiuoju kunigaikščiu. Liuksemburgas yra konstitucinė monarchija; politinius sprendimus priima vyriausybė ir parlamentas, o didysis kunigaikštis pirmiausia atlieka valstybines teisines ir reprezentacines funkcijas. Jean valdymo laikotarpis sutapo su esminių pokyčių etapu. Tradicinė plieno pramonė prarado savo reikšmę, o Liuksemburgas tapo tarptautiniu finansų centru ir Europos institucijų buveine. Tuo pat metu šalis dalyvavo plėtojant Europos Bendrijas, o vėliau ir Europos Sąjungą.

2000 m. Jean atsisakė sosto savo vyriausiojo sūnaus Henri naudai. Taip jis pasekė savo motinos pavyzdžiu, nes ir ji dar būdama gyva perdavė sostą kitai kartai. Jean mirė 2019 m., sulaukęs 98 metų.

Apvalus gimtadienis suteikė Liuksemburgui progą prisiminti Jean biografiją, jo valdymo laikotarpį ir dinastinį Didžiosios Hercogystės tęstinumą. Bendras Jean ir Henri atvaizdas nurodo perėjimą tarp dviejų Nassau-Weilburg namų kartų. Nuoroda į sostinę taip pat sieja valdovų šeimą su valstybe, kurios pavadinimas sutampa su šalies ir jos sostinės pavadinimu.