Monaco · 200-osios princo Honoré V įžengimo į sostą metinės

Honoré V. visas vardas buvo Honoré Gabriel Grimaldi. Jis gimė 1778 m. Paryžiuje, būsimasis kunigaikštis Honoré IV. ir Louise d’Aumont buvo jo tėvai. Jo jaunystė prabėgo Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu. 1793 m. Prancūzija aneksavo Monaką; Grimaldi šeimos nariai kuriam laikui buvo įkalinti, o jų valdos konfiskuotos. Vėliau Honoré pradėjo karinę karjerą Prancūzijos tarnyboje ir Napoleono epochoje priklausė Prancūzijos bajorijai.

Po Napoleono pralaimėjimo 1814 m. Grimaldi šeimai buvo grąžintas Monako valdymas. Tačiau Honoré IV. dėl sveikatos būklės beveik negalėjo pats vykdyti valdžios. Todėl jo sūnus dar prieš tėvo mirtį perėmė dalį valdymo reikalų. Kai Honoré IV. mirė 1819 m., jo įpėdiniu tapo Honoré V.

Jo valdymo politinės sąlygos skyrėsi nuo buvusių prieš revoliuciją. Dabar Monakas buvo Sardinijos karalystės, kuri valdė ir kaimyniniame Pjemonte bei Nicoje, globojamas. Ši priklausomybė ribojo mažos kunigaikštystės užsienio ir ekonominės politikos galimybes. Kartu valstybės finansinė padėtis buvo įtempta. Honoré V. bandė valstybės nuostatais, monopoliais ir amatų įmonių skatinimu reguliuoti pajamas bei ekonominę veiklą. Dėl to atsiradusi našta ir kišimasis pirmiausia Mentone ir Roquebrune sukėlė nepasitenkinimą.

Honoré V. valdė iki savo mirties 1841 m. Kadangi jis nepaliko teisėtų palikuonių, jo įpėdiniu tapo brolis Florestan I. Vėlesnis Mentono ir Roquebrune atsiskyrimas per 1848 m. revoliucijos metus iš dalies kilo dėl konfliktų, kurie jau buvo paaštrėję Honoré valdymo laikotarpiu.

Šis monetos leidimas atitinka Monako praktiką proginėmis monetomis įamžinti Grimaldi dinastijos jubiliejus ir savo valdžios istorijos etapus. 1819 m. įvykęs sosto paveldėjimas žymi perėjimą nuo po Napoleono prasidėjusio Restauracijos laikotarpio prie savarankiško valdymo Sardinijos globoje.