2 eurai neapyv./BU

Bundesrat pirmą kartą susirinko 1949 m. rugsėjo 7 d. Jo įsteigimas grindžiamas federacine Vokietijos Federacinės Respublikos santvarka, įtvirtinta Grundgesetz. Po centralizuoto nacionalsocialistinio režimo valstybės valdžia turėjo būti vėl padalyta tarp federacijos ir žemių. Istoriniai vokiečių atskirų valstybių atstovavimo pirmtakai buvo Bundesrat des Deutschen Kaiserreichs ir Reichsrat der Weimarer Republik. Tačiau 1949 m. Bundesrat yra savarankiškas konstitucinis organas.

Per jį 16 žemių dalyvauja federacijos įstatymų leidyboje ir administravime bei Europos Sąjungos reikaluose. Jo nariai nėra renkami tiesiogiai, juos siunčia žemių vyriausybės. Kiekviena žemė, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, turi nuo trijų iki šešių balsų, kurie gali būti atiduodami tik vieningai. Įstatymams, ypač susijusiems su žemių kompetencija ar finansais, reikalingas jo pritarimas. Dėl kitų federacijos įstatymų jis gali pareikšti prieštaravimą. Bundestag ir Bundesrat konfliktai gali būti nagrinėjami Vermittlungsausschuss.

Pirmaisiais dešimtmečiais Bundesrat būstinė buvo Bonner Bundeshaus. Nuo 2000 m. jis posėdžiauja Berlyne, buvusiame Preußischen Herrenhauses pastate Leipziger Straße gatvėje. Pagal Friedrich Schulze planus pastatytas pastatas buvo atidarytas 1904 m. Herrenhaus buvo pirmieji Prūsijos landtago rūmai; pasibaigus monarchijai, pastatą, be kitų institucijų, naudojo Preußische Staatsrat. Po karo padarytos žalos ir vėlesnių pertvarkymų pastatas buvo pritaikytas Bundesrat reikmėms.

Jubiliejus suteikė progą pristatyti vieną iš penkių nuolatinių federacijos konstitucinių organų. Kartu pasirinktas pastatas primena ilgesnę federacinių ir parlamentinių institucijų istoriją Vokietijoje. Taip ši laida įsilieja į Vokietijos praktiką apyvartinėse monetose įamžinti valstybės institucijas ir istorinius jubiliejus.