Latvija · Regionų serija: Zemgalės regionas

Zemgale, vokiškai dar vadinama Semgallen, yra istorinis kraštas Latvijos pietuose, prie sienos su Lietuva. Ji priklauso keturioms šalies dalims, iš kurių pagal Konstituciją susideda Latvijos valstybės teritorija. Tačiau kultūrinis istorinis regionas nėra tapatintinas su dabartiniu administraciniu vienetu. Jo centras yra Jelgava; kraštovaizdžiui Zemgale visų pirma būdingos plačios derlingos lygumos ir ilgalaikis žemės ūkio naudojimas.

Pavadinimas kilo nuo žiemgalių – baltų tautos, viduramžiais gyvenusios dabartinės Latvijos ir Lietuvos teritorijoje. Šiaurinių kryžiaus žygių metu žiemgaliai ilgai priešinosi Vokiečių ordinui ir jo sąjungininkams. Ankstyvaisiais naujaisiais laikais kraštas priklausė Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystei, susikūrusiai 1561 m. ir kaip lenas buvusiai Abiejų Tautų Respublikos aukščiausioje valdžioje. Jelgava, tuo metu žinoma vokišku Mitau pavadinimu, buvo kunigaikščių rezidencija. Kunigaikštystei žlugus, XVIII a. pabaigoje regionas pateko Rusijos valdžion. Nuo nepriklausomos Latvijos valstybės įkūrimo 1918 m. Zemgale yra Latvijos dalis.

Heraldinis regiono ženklas yra sidabrinis briedis mėlyname fone. Briedis nėra vieno konkretaus miesto herbas, o istorinio krašto simbolis. Tokie regioniniai herbai Latvijoje buvo nustatyti tarpukariu, o atkūrus valstybės nepriklausomybę dar kartą įtvirtinti įstatymu.

Emisija buvo Latvijos monetų serijos, skirtos istoriniams ir kultūriniams šalies regionams – Vidzemei, Kurzemei, Latgalei ir Zemgalei – dalis. Serija buvo susijusi su 1918 m. paskelbtos Latvijos Respublikos šimtosiomis metinėmis. 2018 m. Zemgale užbaigė šią seriją. Taip valstybės jubiliejus buvo pavaizduotas ne tik per svarbiausius politinius įvykius, bet ir per regionines Latvijos valstybingumo dalis.