Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 325 2018
Coincard
UNC/BU
Coincard – 1 laida
Latvija · Regionų serija: Zemgalės regionas
Tiražas7 000
Išleidimo kaina7,30 €
Išleidimo data2018-09-26
PakuotėCoincard
Briaunos užrašasDIEVS ★ SVĒTĪ ★ LATVIJU
Rinkos kaina15,00 €
Išleidimo proga
Atminimo moneta skirta Zemgale regionui. Motyve pavaizduotas jo herbas bei užrašai „LATVIJA“ ir „ZEMGALE“.
Motyvas
Monetos vidinėje dalyje pavaizduotas Zemgale regiono herbas. Viršuje įrašytas emisiją išleidusios valstybės pavadinimas „LATVIJA“, o apačioje – regiono pavadinimas „ZEMGALE“. Dešinėje nurodyti išleidimo metai „2018“.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Zemgale, vokiškai dar vadinama Semgallen, yra istorinis kraštas Latvijos pietuose, prie sienos su Lietuva. Ji priklauso keturioms šalies dalims, iš kurių pagal Konstituciją susideda Latvijos valstybės teritorija. Tačiau kultūrinis istorinis regionas nėra tapatintinas su dabartiniu administraciniu vienetu. Jo centras yra Jelgava; kraštovaizdžiui Zemgale visų pirma būdingos plačios derlingos lygumos ir ilgalaikis žemės ūkio naudojimas.
Pavadinimas kilo nuo žiemgalių – baltų tautos, viduramžiais gyvenusios dabartinės Latvijos ir Lietuvos teritorijoje. Šiaurinių kryžiaus žygių metu žiemgaliai ilgai priešinosi Deutscher Orden ir jo sąjungininkams. Ankstyvaisiais naujaisiais laikais kraštas priklausė Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystei, susikūrusiai 1561 m. ir kaip lenas buvusiai Lenkijos ir Lietuvos valdovo aukščiausioje valdžioje. Jelgava, tuo metu žinoma vokišku Mitau pavadinimu, buvo kunigaikščių rezidencija. Kunigaikštystei žlugus, XVIII a. pabaigoje regionas pateko Rusijos valdžion. Nuo nepriklausomos Latvijos valstybės įkūrimo 1918 m. Zemgale yra Latvijos dalis.
Heraldinis regiono ženklas yra sidabrinis briedis mėlyname fone. Briedis nėra vieno konkretaus miesto herbas, o istorinio krašto simbolis. Tokie regioniniai herbai Latvijoje buvo nustatyti tarpukariu, o atkūrus valstybės nepriklausomybę dar kartą įtvirtinti įstatymu.
Moneta priklausė Latvijos monetų serijai, skirtai istoriniams ir kultūriniams šalies regionams: Vidzeme, Kurzeme, Latgale ir Zemgale. Serija buvo susijusi su 1918 m. paskelbtos Latvijos Respublikos šimtosiomis metinėmis. 2018 m. Zemgale užbaigė šią seriją. Taip valstybės jubiliejus buvo pavaizduotas ne tik per svarbiausius politinius įvykius, bet ir per regionines Latvijos valstybingumo dalis.
Pavadinimas kilo nuo žiemgalių – baltų tautos, viduramžiais gyvenusios dabartinės Latvijos ir Lietuvos teritorijoje. Šiaurinių kryžiaus žygių metu žiemgaliai ilgai priešinosi Deutscher Orden ir jo sąjungininkams. Ankstyvaisiais naujaisiais laikais kraštas priklausė Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystei, susikūrusiai 1561 m. ir kaip lenas buvusiai Lenkijos ir Lietuvos valdovo aukščiausioje valdžioje. Jelgava, tuo metu žinoma vokišku Mitau pavadinimu, buvo kunigaikščių rezidencija. Kunigaikštystei žlugus, XVIII a. pabaigoje regionas pateko Rusijos valdžion. Nuo nepriklausomos Latvijos valstybės įkūrimo 1918 m. Zemgale yra Latvijos dalis.
Heraldinis regiono ženklas yra sidabrinis briedis mėlyname fone. Briedis nėra vieno konkretaus miesto herbas, o istorinio krašto simbolis. Tokie regioniniai herbai Latvijoje buvo nustatyti tarpukariu, o atkūrus valstybės nepriklausomybę dar kartą įtvirtinti įstatymu.
Moneta priklausė Latvijos monetų serijai, skirtai istoriniams ir kultūriniams šalies regionams: Vidzeme, Kurzeme, Latgale ir Zemgale. Serija buvo susijusi su 1918 m. paskelbtos Latvijos Respublikos šimtosiomis metinėmis. 2018 m. Zemgale užbaigė šią seriją. Taip valstybės jubiliejus buvo pavaizduotas ne tik per svarbiausius politinius įvykius, bet ir per regionines Latvijos valstybingumo dalis.