Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 316 2018
Coincard
UNC/BU Niederländisch
Coincard – Nyderlandų versija
Belgija · 50-osios 1968 m. gegužės įvykių Belgijoje metinės
Tiražas125 000
Išleidimo kaina10,00 €
Išleidimo data2018-06-19
PakuotėCoincard
Briaunos užrašas2 ★ ★ × 6, pakaitomis tiesiai ir apverstai
Rinkos kaina26,00 €
Šaltinio tiražo duomenys: Gesamt 250.000 · 1:1 auf NL/FR geteilt
Išleidimo proga
Moneta skirta 50-osioms 1968 m. gegužės įvykių Belgijoje metinėms atminti. Šie įvykiai turėjo reikšmę visai šaliai, darė įtaką Belgijos politikai ir vėlesnėms valstybės reformoms. Motyve pavaizduoti protestuojantys studentai su lankstinuku ir vėliava; fone esanti auditorija nurodo studentišką kontekstą.
Motyvas
Motyve pavaizduoti studentai, rankose laikantys atsišaukimą ir vėliavą; jis susijęs su 1968 m. gegužę Belgijoje vykusiomis studentų demonstracijomis, susijusiomis su sociokultūriniais pokyčiais. Šie prieš 50 metų vykę įvykiai buvo reikšmingi visai šaliai ir turėjo įtakos Belgijos politikai bei vėlesnėms valstybės reformoms.
Kairėje pavaizduotas Utrecht monetų kalyklos ženklas (Hermio lazda) ir Belgijos monetų kalyklos meistro ženklas (Herzele savivaldybės herbas). Kairėje taip pat nurodyti 2018 metai ir šalies kodas BE, o iškart po jais – monetos dizainerio Luc Luycx inicialai LL.
Fone pavaizduota auditorija, nurodanti studentų kontekstą.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Kairėje pavaizduotas Utrecht monetų kalyklos ženklas (Hermio lazda) ir Belgijos monetų kalyklos meistro ženklas (Herzele savivaldybės herbas). Kairėje taip pat nurodyti 2018 metai ir šalies kodas BE, o iškart po jais – monetos dizainerio Luc Luycx inicialai LL.
Fone pavaizduota auditorija, nurodanti studentų kontekstą.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Belgijos „Mai 1968“ nebuvo vieningai organizuotas sukilimas, o platesnės protestų bangos Europoje ir Šiaurės Amerikoje dalis. Studentai pasisakė prieš hierarchines aukštųjų mokyklų struktūras, reikalavo dalyvauti priimant sprendimus ir diskutavo visuomenės temomis, tokiomis kaip socialinė nelygybė, seksualinė moralė ir Vietnamo karas. Prancūzijos protestai ir streikai buvo tiesioginis atskaitos taškas. Belgijoje, be kita ko, vyko susirinkimai, pastatų užėmimai ir ginčai dėl universitetų valdymo bei jų vaidmens visuomenėje.
Ypatingą belgišką matmenį judėjimui suteikė kalbinis konfliktas. Dar prieš 1968 m. gegužę flamandų studentai Leuvene reikalavo prancūzakalbę Katholieke Universiteit Leuven dalį perkelti iš olandakalbio regiono. Šio reikalavimo pagrindas buvo ilgai trunkantis olandakalbių ir prancūzakalbių gyventojų konfliktas dėl kalbos, švietimo, politinės galios ir regioninių kompetencijų. Vadinamoji Leveno krizė 1968 m. pradžioje lėmė Paul Vanden Boeynants vyriausybės žlugimą.
Vėliau Katalikų universitetas buvo padalytas į dvi savarankiškas institucijas: olandakalbę Katholieke Universiteit Leuven ir prancūzakalbę Université catholique de Louvain. Pastarajai Valonų Brabante buvo įkurtas naujas universitetinis miestas Louvain-la-Neuve. Vėliau ir Vrije Universiteit Brussel buvo padalytas į prancūzakalbį ir olandakalbį universitetą.
Taigi protestai sujungė dvi skirtingas raidos kryptis: tarptautinius demokratizacijos ir visuomenės liberalizavimo reikalavimus, viena vertus, ir Belgijos kalbinį bei bendruomenių konfliktą, kita vertus. Šis konfliktas prisidėjo prie to, kad anksčiau centralizuotai organizuota valstybė palaipsniui perdavė kompetencijas kalbinėms bendruomenėms ir regionams. Per kelis reformų etapus Belgija tapo federacine valstybe.
Todėl šie atminimo metai buvo tinkama monetos išleidimo proga ne tik dėl studentų protestų kultūros. Jie taip pat priminė lūžio momentą, kai aukštojo mokslo reformos, visuomenės kaita ir Belgijos valstybės pertvarka buvo glaudžiai susijusios.
Ypatingą belgišką matmenį judėjimui suteikė kalbinis konfliktas. Dar prieš 1968 m. gegužę flamandų studentai Leuvene reikalavo prancūzakalbę Katholieke Universiteit Leuven dalį perkelti iš olandakalbio regiono. Šio reikalavimo pagrindas buvo ilgai trunkantis olandakalbių ir prancūzakalbių gyventojų konfliktas dėl kalbos, švietimo, politinės galios ir regioninių kompetencijų. Vadinamoji Leveno krizė 1968 m. pradžioje lėmė Paul Vanden Boeynants vyriausybės žlugimą.
Vėliau Katalikų universitetas buvo padalytas į dvi savarankiškas institucijas: olandakalbę Katholieke Universiteit Leuven ir prancūzakalbę Université catholique de Louvain. Pastarajai Valonų Brabante buvo įkurtas naujas universitetinis miestas Louvain-la-Neuve. Vėliau ir Vrije Universiteit Brussel buvo padalytas į prancūzakalbį ir olandakalbį universitetą.
Taigi protestai sujungė dvi skirtingas raidos kryptis: tarptautinius demokratizacijos ir visuomenės liberalizavimo reikalavimus, viena vertus, ir Belgijos kalbinį bei bendruomenių konfliktą, kita vertus. Šis konfliktas prisidėjo prie to, kad anksčiau centralizuotai organizuota valstybė palaipsniui perdavė kompetencijas kalbinėms bendruomenėms ir regionams. Per kelis reformų etapus Belgija tapo federacine valstybe.
Todėl šie atminimo metai buvo tinkama monetos išleidimo proga ne tik dėl studentų protestų kultūros. Jie taip pat priminė lūžio momentą, kai aukštojo mokslo reformos, visuomenės kaita ir Belgijos valstybės pertvarka buvo glaudžiai susijusios.