Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 302 2018
Cirkuliacinių monetų rinkinys
UNC/BU
Apyvartinių monetų rinkinys BU
Estija · Bendra Baltijos šalių laida: 100 nepriklausomybės metų
Tiražas5 000
Išleidimo kaina20,00 €
Išleidimo data2018-01-31
PakuotėCirkuliacinių monetų rinkinys
Briaunos užrašasEESTI × 2, pakaitomis tiesiai ir apverstai, atskirta taškais
Rinkinio kaina (2 monetos)139,00 €
Išleidimo proga
Moneta skirta Estijos ir Latvijos įkūrimo bei Lietuvos atkūrimo 100-osioms metinėms. Bendrame motyve trys Baltijos valstybės pavaizduotos kaip tarpusavyje susipynusi kasa, taip pabrėžiant jų bendrą praeitį, dabartį ir ateitį. Jį papildo stilizuotas skaičius, žymintis 100-ąsias metines, visų trijų valstybių heraldiniai ženklai bei įrašai „EESTI“ ir „2018“.
Motyvas
Trys Baltijos valstybės narės simboliškai pavaizduotos kaip viena kasa. Jas sieja jų istorija: bendra praeitis, dabartis ir ateitis. Taip pat pavaizduotas stilizuotas skaitmuo, skirtas 100-osioms metinėms, ir visų trijų valstybių narių heraldiniai ženklai. Kairėje pusėje nurodytas emisijos valstybės pavadinimas „EESTI“, o dešinėje – emisijos metai „2018“. Monetos motyvas pasirinktas po viešo balsavimo visose trijose Baltijos šalyse.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Iki Pirmojo pasaulinio karo Estija ir Latvija priklausė Rusijos imperijai. Didžioji dalis lietuvių gyvenamosios teritorijos taip pat buvo valdoma Rusijos; Lietuva galėjo remtis senesne Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo tradicija. Karas, Vokietijos įvykdyta Baltijos šalių okupacija ir carinės imperijos žlugimas suteikė tenykščiams nepriklausomybės judėjimams galimybę sukurti savo valstybes.
Lietuvos Valstybės Taryba 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje paskelbė nepriklausomos Lietuvos valstybės su demokratine santvarka atkūrimą. Atkūrimo sąvoka nurodo, kad Lietuva dar prieš XVIII a. pabaigoje įvykusius Abiejų Tautų Respublikos padalijimus turėjo savarankiško valstybingumo tradiciją. Estijoje Estijos Maapäev paskirtas Gelbėjimo komitetas 1918 m. vasario 24 d. paskelbė valstybės nepriklausomybę. Latvija pasekė 1918 m. lapkričio 18 d.: pasibaigus Vokietijos okupacijai, Latvijos liaudies taryba Rygoje paskelbė Respubliką.
Vien pareiškimų nepriklausomybei užtikrinti nepakako. Vėlesniais metais trys valstybės turėjo kariniuose susirėmimuose atsilaikyti prieš bolševikų kariuomenę ir kitas ginkluotas pajėgas. Taikos sutartys ir tarptautinis pripažinimas vėliau sustiprino jų padėtį. Tarpukariu jos sukūrė savas valstybines institucijas, kol 1940 m. Sovietų Sąjunga jas okupavo ir aneksavo. Po Vokietijos okupacijos per Antrąjį pasaulinį karą vėl sekė sovietų valdžia.
Todėl 1918 m. atminimas liko glaudžiai susijęs su nepriklausomybės susigrąžinimu 1990 ir 1991 m. Estija, Latvija ir Lietuva savo tuometinio atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos teisiškai nelaikė naujų valstybių sukūrimu, o laikė jį 1918 m. sukurtų arba atkurtų respublikų atkūrimu. Bendri svetimos valdžios patyrimai ir bendradarbiavimas nepriklausomybės judėjimų metu – tai akivaizdžiai parodė 1989 m. žmonių grandinė „Baltijos kelias“ – paaiškina, kodėl trys jubiliejai buvo paminėti kartu.
Lietuvos Valstybės Taryba 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje paskelbė nepriklausomos Lietuvos valstybės su demokratine santvarka atkūrimą. Atkūrimo sąvoka nurodo, kad Lietuva dar prieš XVIII a. pabaigoje įvykusius Abiejų Tautų Respublikos padalijimus turėjo savarankiško valstybingumo tradiciją. Estijoje Estijos Maapäev paskirtas Gelbėjimo komitetas 1918 m. vasario 24 d. paskelbė valstybės nepriklausomybę. Latvija pasekė 1918 m. lapkričio 18 d.: pasibaigus Vokietijos okupacijai, Latvijos liaudies taryba Rygoje paskelbė Respubliką.
Vien pareiškimų nepriklausomybei užtikrinti nepakako. Vėlesniais metais trys valstybės turėjo kariniuose susirėmimuose atsilaikyti prieš bolševikų kariuomenę ir kitas ginkluotas pajėgas. Taikos sutartys ir tarptautinis pripažinimas vėliau sustiprino jų padėtį. Tarpukariu jos sukūrė savas valstybines institucijas, kol 1940 m. Sovietų Sąjunga jas okupavo ir aneksavo. Po Vokietijos okupacijos per Antrąjį pasaulinį karą vėl sekė sovietų valdžia.
Todėl 1918 m. atminimas liko glaudžiai susijęs su nepriklausomybės susigrąžinimu 1990 ir 1991 m. Estija, Latvija ir Lietuva savo tuometinio atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos teisiškai nelaikė naujų valstybių sukūrimu, o laikė jį 1918 m. sukurtų arba atkurtų respublikų atkūrimu. Bendri svetimos valdžios patyrimai ir bendradarbiavimas nepriklausomybės judėjimų metu – tai akivaizdžiai parodė 1989 m. žmonių grandinė „Baltijos kelias“ – paaiškina, kodėl trys jubiliejai buvo paminėti kartu.