Graikija · 50 metų nuo Romos sutarčių pasirašymo

Išleidimo data2007-03-25

Bendras tiražas3 978 549

ES maksimumas4 000 000

Laidos2

Briaunos užrašasΕΛΛΗΝΙΚΗ ΔΗΜΟΚΡΑΤΙΑ + ★

UžrašasΣΥΝΘΗΚΗ ΤΗΣ ΡΩΜΗΣ / 50 ΧΡΟΝΙΑ / ΕΥΡΩΠΗ / 2007 / ΕΛΛΗΝΙΚΗ ΔΗΜΟΚΡΑΤΙΑ

DizainerisHelmut Andexlinger

KalyklaBank of Greece - Mint, Halandri

Išleidimo proga

Atminimo moneta skirta 50-osioms Romos sutarties pasirašymo metinėms, kai ją pasirašė šešios valstybės steigėjos. Motyve pavaizduotas sutarties dokumentas priešais Michelangelo suprojektuotą žvaigždės formos Piazza del Campidoglio grindinį Romoje, kur sutartis buvo pasirašyta 1957 m. kovo 25 d. Virš jo užrašyta „Europa“ atitinkama nacionaline kalba; išoriniame žiede pavaizduota dvylika Europos Sąjungos žvaigždžių.

Motyvas

Monetos centre pavaizduotas šešių steigiamųjų narių pasirašytas sutarties dokumentas, kurio fone – Michelangelo suprojektuota žvaigždės formos Piazza del Campidoglio aikštės grindinio kompozicija Romoje, kur 1957 m. kovo 25 d. buvo pasirašyta sutartis. Tiesiai virš sutarties dokumento atitinkama kalba įspaustas žodis „Europa“. Virš pagrindinio motyvo įrašyta emisijos proga, o po juo – emisiją išleidusi šalis atitinkama kalba arba kalbomis ir metų skaičius 2007. Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos Sąjungos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Romos sutartys“ – tai du susitarimai: Europos ekonominės bendrijos (EEB) steigimo sutartis ir Europos atominės energijos bendrijos (Euratom) steigimo sutartis. Sutarties šalys buvo Belgija, Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Abi sutartys įsigaliojo 1958 m.

Šešios valstybės jau buvo pradėjusios kartu administruoti pagrindinius ekonomikos sektorius Europos anglių ir plieno bendrijoje. Žlugus planams įsteigti Europos gynybos bendriją, bendradarbiavimas buvo nukreiptas į ekonominius klausimus. 1955 m. konferencijoje Messina užsienio reikalų ministrai susitarė dėl tolesnių integracijos etapų. Vėliau komitetas, vadovaujamas Belgijos politiko Paul-Henri Spaak, parengė būsimų sutarčių pagrindus.

EEB turėjo sukurti bendrąją rinką. Tai apėmė laipsnišką muitų tarp valstybių narių panaikinimą, bendrą išorės muitą ir bendras konkurencijos, prekybos, žemės ūkio bei transporto taisykles. Ilgainiui prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas bendrijoje turėjo galėti laisviau judėti. EEB turėjo bendras institucijas, iš kurių per kelis raidos etapus susiformavo dabartinės Europos Sąjungos institucijos.

Euratom siekė siauresnio tikslo. Bendrija turėjo koordinuoti taikų branduolinės energijos naudojimą, skatinti mokslinius tyrimus, prižiūrėti branduolinių medžiagų tiekimą ir remti bendrus saugos standartus. Euratom teisiškai ir toliau egzistuoja greta Europos Sąjungos.

Vėliau iš EEB tapo Europos bendrija. Mastrichto sutartimi buvo įsteigta Europos Sąjunga ir kartu pradėta Ekonominė ir pinigų sąjunga, iš kurios atsirado euras. Todėl sukaktis tiko bendrai euro zonos valstybių laidai: ja buvo primintas sutartinis tos politinio ir ekonominio bendradarbiavimo pradžios taškas, kurio pagrindu po kelių dešimtmečių buvo įvesta bendra valiuta. Ši laida taip pat buvo pirmoji 2 eurų proginė moneta, kurią visos tuometės euro zonos valstybės išleido su bendru pagrindiniu motyvu.