2 eurai neapyv./BU

Vidzeme yra Latvijos šiaurės rytuose ir apima, be kita ko, teritorijas aplink Gauja upę bei Cēsis ir Valmiera miestus. Latvijos pavadinimas savo prasme reiškia „Vidurinę žemę“. Dabartinis kultūrinis regionas nesutampa su istorine Livonija: tam tikrais laikotarpiais ji apėmė didelę dalį dabartinės Latvijos ir Estijos.

Nuo XIII amžiaus ši teritorija priklausė viduramžių Livonijai, kurią sudarė Livländischen Ordens teritorijos ir kelių vyskupijų valdos. Po Livonijos karo didelė regiono dalis pateko į Lenkijos ir Lietuvos valdžią. XVII amžiuje Vidzeme tapo švedų valdomos Livonijos dalimi. Po Didžiojo Šiaurės karo teritorija atiteko Rusijos imperijai. Šios besikeitusios valdžios paliko pėdsakų administracijoje, švietime, konfesijose ir architektūroje. Kartu čia formavosi latviškai kalbančių valstiečių kultūra, XIX amžiuje tapusi svarbiu latvių tautinio judėjimo pagrindu.

Regiono herbas su grifu kilo iš ankstyvųjų naujųjų laikų Livonijos kunigaikštystės heraldikos tradicijos. Grifas vaizduojamas įvairiose istorinėse versijose, o vėliau buvo perimtas kaip Vidzemes ženklas. Latvijos istorinių regionų herbai tarpukariu buvo nustatyti valstybės ir po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo dar kartą įtvirtinti teisės aktais.

Moneta priklauso serijai apie keturis Latvijos kultūrinius ir istorinius regionus: Vidzeme, Latgale, Kurzeme ir Zemgale. Šie regionai taip pat svarbūs valstybės savivokai; Latvijos Konstitucijoje jie įvardyti kaip valstybės teritorijos sudedamosios dalys. Monetų serija buvo sukurta rengiantis Latvijos Respublikos šimtmečio jubiliejui 2018 metais. Taip valstybės įkūrimas buvo vaizduojamas ne tik kaip politinis įvykis, bet ir siejamas su skirtingomis regioninėmis tradicijomis, iš kurių susideda Latvija.