BeNeLux rinkinys

Posakiu „Romos sutartys“ vadinami du susitarimai: Europos ekonominės bendrijos (EEB) steigimo sutartis ir Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) steigimo sutartis. Sutarties šalys buvo Belgija, Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Abi sutartys įsigaliojo 1958 m. pradžioje.

Europos bendradarbiavimas dar anksčiau prasidėjo įsteigus Europos anglių ir plieno bendriją. Ji perdavė pagrindinių ginkluotės pramonės žaliavų kontrolę į bendras rankas ir taip turėjo apsunkinti naujų karinių konfliktų tarp dalyvaujančių valstybių kilimą. Žlugus platesniems Europos gynybos bendrijos planams, integracija labiau orientavosi į ekonomikos ir technikos sritis.

EEB siekė sukurti bendrąją rinką. Muitai tarp valstybių narių turėjo būti laipsniškai panaikinti, įvestas bendras išorės muitas, o kliūtys tarpvalstybiniam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui – pašalintos. Kartu buvo kuriamos bendros taisyklės ir politikos sritys, pavyzdžiui, žemės ūkio, prekybos ir konkurencijos. Euratom turėjo koordinuoti bendradarbiavimą taikiai naudojant branduolinę energiją, skatinti mokslinius tyrimus ir prižiūrėti branduolinių medžiagų tiekimą.

Iš EEB vėliau išsivystė Europos bendrija. Jos institucijos ir teisinė sistema tapo svarbia Europos Sąjungos dalimi. Buvo būdinga tai, kad valstybės narės tam tikrus įgaliojimus neribotam laikui perdavė bendroms institucijoms, o bendrijos teisės aktai įgijo privalomą galią.

Kapitolijaus aikštė kartu primena Romą kaip istorinį ir politinį atskaitos tašką. Kapitolijaus kalva nuo antikos laikų buvo miesto viešojo gyvenimo centras. Dabartinė aikštės struktūra susiformavo po XVI amžiuje Michelangelo atlikto pertvarkymo; dalis jo projekto buvo įgyvendinta tik gerokai vėliau.

Jubiliejui valstybės pirmą kartą 2 eurų proginėje monetoje pasirinko bendrą motyvą. Taip buvo ne tik paminėtas sutarties jubiliejus, bet ir monetomis, cirkuliuojančiomis keliose valstybėse, pavaizduotas iš sutarčių kilęs institucinis bendradarbiavimas.