Graikija · 30 metų ES vėliavai

Šiandien Europos vėliava vadinamas dizainas iš pradžių atsirado ne Europos Sąjungos rėmuose. Nepriklausoma nuo Europos Sąjungos tarptautinė organizacija Europarat 1955 m. ją įtvirtino kaip savo emblemą. Tuometinės „Europäischen Gemeinschaften“ iš pradžių naudojo savus ženklus. Tik 1985 m. jų valstybių ir vyriausybių vadovai nusprendė vėliavą taip pat perimti kaip simbolį. Šie politinio perėmimo metai ir yra jubiliejaus proga.

Žvaigždžių skaičius nei tuomet, nei vėliau neatitiko valstybių narių skaičiaus. Dvylika pasirinkta kaip nekintantis simbolinis skaičius, turėjęs išreikšti vienybę ir išbaigtumą. Todėl žvaigždžių vainikas liko nepakitęs ir per įvairius plėtros etapus. Žvaigždės yra vienodo dydžio ir išdėstytos apskritimu; taip siekiama neišskirti nė vienos valstybės ar narės kitos atžvilgiu.

Kai „Europäischen Gemeinschaften“ perėmė vėliavą, Europos bendradarbiavimas daugiausia apėmė ekonomines ir institucines struktūras. Europos Sąjunga šiuo pavadinimu atsirado tik įsigaliojus 1993 m. Mastrichto sutarčiai. Nepaisant to, vėliava tapo visuotinai atpažįstamu Europos institucijų ženklu. Ji naudojama, be kita ko, prie jų pastatų, per oficialias ceremonijas ir kartu su atitinkamomis nacionalinėmis vėliavomis.

2015 m. monetos leidimas buvo numatytas kaip bendra euro zonos valstybių laida. Tokios bendros laidos jungia identišką pagrindinį motyvą su kiekvienos valstybės privalomais nacionaliniais įrašais. Ši proga tam tiko, nes vėliava nurodo ne į vienos šalies istoriją, o į institucinį ir politinį bendradarbiavimą Europoje. Kartu bendras kaldinimas susiejo du visoje Europoje naudojamus ženklus: vėliavą ir bendrą valiutą. Taigi jubiliejus priminė ne pirmąjį žvaigždžių vainiko sukūrimą 1955 m., o jo perėmimą tuometinių „Europäischen Gemeinschaften“ po trijų dešimtmečių.