Apyvartinių monetų rinkinys proof

Šiandien Europos Sąjungos naudojama vėliava iš pradžių atsirado ne Europos Bendrijose, o Europos Taryboje. Ši 1949 m. įsteigta tarptautinė organizacija instituciškai yra atskirta nuo ES. Jos Ministrų Komitetas 1955 m. gruodžio 8 d. patvirtino mėlyname fone pavaizduotų dvylikos auksinių žvaigždžių emblemą. Vėliau Europos Taryba leido Europos Bendrijų institucijoms naudoti tą patį ženklą.

Europos Parlamentas 1983 m. pasisakė už emblemos perėmimą. 1985 m. birželį tuometinių Europos Bendrijų valstybių ir vyriausybių vadovai šiam žingsniui pritarė. Būtent su šiuo politiniu susitarimu susiję monetos jubiliejiniai metai. Pavadinimas „ES vėliava“ čia vartojamas retrospektyviai: Europos Sąjunga šiuo pavadinimu atsirado tik 1993 m., įsigaliojus Maastrichto sutarčiai.

Žvaigždžių skaičius neatitinka valstybių narių skaičiaus. Todėl jis nepakito ir per įvairius Sąjungos plėtros etapus. Uždaras ratas simbolizuoja santarvę, o skaičius dvylika tradiciškai siejamas su pilnatve ir vienybe. Vėliavą naudoja ES institucijos, tačiau ne visose Europos sutartyse ji aiškiai įtvirtinta kaip oficialus simbolis. 2004 m. pasirašytoje Sutartyje dėl Konstitucijos Europai vėliava būtų buvusi įvardyta kaip Sąjungos simbolis, tačiau ši sutartis neįsigaliojo. Vėlesnėje Lissabon sutartyje atitinkamos nuostatos atsisakyta, tačiau vėliava praktikoje ir toliau buvo naudojama.

Ši sukaktis tiko bendrai proginei laidai, nes vėliava nesusijusi su vienos valstybės istorija, o yra visoje euro zonoje žinomas ženklas. Bendros 2 eurų monetų laidos suteikia dalyvaujančioms šalims galimybę naudoti tą pačią temą ir pagrindinį dizainą, o tokius duomenis kaip valstybės pavadinimas ir monetų kalyklos ženklas pritaikyti nacionaliniu lygmeniu. Suomijai ši laida taip pat sutapo su jos įstojimo į ES dvidešimties metų sukaktimi; šalis Sąjungai priklauso nuo 1995 m.