Coincard

Žvaigždžių vėliava, šiandien žinoma kaip Europos Sąjungos vėliava, pirmiausia atsirado Europos Taryboje – 1949 m. įkurtoje tarptautinėje organizacijoje, nepriklausomoje nuo Europos Sąjungos. Jos Ministrų komitetas emblemą patvirtino 1955 m. gruodžio 8 d. Taigi vėliava buvo naudojama gerokai anksčiau nei įkurta Europos Sąjunga. Europos Parlamentas 1983 m. pasisakė už tai, kad ji taptų ir tuometinių Europos Bendrijų simboliu. 1985 m. valstybių ir vyriausybių vadovai šiam žingsniui pritarė, o nuo 1986 m. vėliavą pradėjo naudoti Bendrijų institucijos. Šis jubiliejus susijęs su vėliavos perėmimu, o ne su pirminiu 1955 m. projektu.

Žvaigždžių skaičius neatitinka valstybių narių skaičiaus. Europos Taryba jau iš pradžių nustatė dvylikos žvaigždžių skaičių, nors tuo metu jai priklausė kitoks valstybių skaičius. Dvylika pasirinkta kaip nekintantis skaičius, simbolizuojantis visumą ir vienybę. Todėl vėliau plečiantis Europos Bendrijoms ir Europos Sąjungai žvaigždžių vainikas nesikeitė. Žvaigždžių išdėstymas ratu taip pat simbolizuoja tarpusavio priklausomybę, neišskiriant atskirų valstybių.

Europos Sąjunga šiuo pavadinimu atsirado tik įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, kuri įsigaliojo 1993 m. Vėliava išliko ir tapo vienu geriausiai žinomų Europos simbolių. Ji iškeliama prie Europos Sąjungos institucijų pastatų, per oficialias ceremonijas ir greta valstybių narių vėliavų. Teisiniu ir istoriniu požiūriu ji tebėra ir Europos Tarybos emblema.

Šis jubiliejus buvo tinkama proga bendrai monetų laidai, nes vėliava yra tarpvalstybiniu mastu naudojamas simbolis. Leidžiant tokias bendras monetas, kelios šalys išleidžia monetas su tuo pačiu pagrindiniu motyvu, o duomenys apie konkrečią leidžiančią valstybę išlieka. Estland dalyvavimas taip pat turėjo naujesnį integracijos politikos pagrindą: 2004 m. šalis įstojo į Europos Sąjungą, o 2011 m. įsivedė eurą. Taip Estland prisijungė prie bendros euro zonos valstybių akcijos.