Blisteris BU

Popiežiaus Šveicarijos gvardija buvo įkurta valdant popiežiui Julius II. XVI amžiaus pradžioje Šveicarijos pėstininkai dėl savo parengimo ir glaudžių kovos rikiuočių buvo paklausūs samdiniai. 1506 m. sausio 22 d. į Romą atvyko pirmasis 150 šveicarų būrys, vadovaujamas kapitono Kaspar von Silenen, ir pradėjo tarnauti popiežiui. Ši data laikoma gvardijos įkūrimo diena.

Vienas svarbiausių jos istorijos įvykių buvo Sacco di Roma 1527 m. gegužės 6 d. Romą plėšiant imperatoriaus Karl V kariuomenei, gvardiečiai gynė popiežių Clemens VII. Popiežius galėjo pabėgti per įtvirtintą koridorių tarp Vatikano ir Šventojo Angelo pilies – Passetto di Borgo. Iš visų 189 gvardiečių, pagal išlikusius duomenis, žuvo 147. Minint šį įvykį, nauji rekrutai iki šiol kasmet gegužės 6 d. duoda priesaiką.

Priesaika gvardiečiai įsipareigoja tarnauti pareigas einančiam popiežiui ir teisėtiems jo įpėdiniams, o prireikus saugoti juos savo gyvybės kaina. Gvardija atlieka ir apsaugos bei sargybos, ir ceremonines funkcijas. Ji, be kita ko, saugo įėjimus į Apaštalų rūmus ir lydi popiežių per tam tikrus pasirodymus. Už bendrąsias policijos ir saugumo užduotis Vatikane taip pat atsakingas žandarmerijos korpusas.

Priimami katalikų tikėjimo Šveicarijos piliečiai, prieš tai Šveicarijoje baigę bazinį karinį mokymą. Spalvinga uniforma atkartoja Renesanso formas. Priešingai paplitusiam pasakojimui, ją sukūrė ne Michelangelo; dabartinė pagrindinė jos forma XX amžiaus pradžioje buvo įvesta vadovaujant gvardijos vadui Jules Repond.

Apvali sukaktis suteikė Vatikano valstybei progą pagerbti instituciją, glaudžiai susijusią su popiežiaus pareigomis ir Vatikano istorija. Kartu Sacco di Roma sukaktis paaiškina, kodėl būtent priesaika laikoma pagrindiniu gvardijos simboliu.