Blisteris BU

Giovanni Pascoli gimė 1855 m. San Mauro di Romagna. Jo vaikystę paženklino keli šeimos narių mirčių atvejai. Ypač didelį pėdsaką vėlesnėje jo kūryboje paliko tėvo nužudymas, kurio aplinkybės taip ir nebuvo išaiškintos. Pasikartojančios jo eilėraščių temos – šeimos teikiamo saugumo praradimas, atmintis, mirtis ir saugių namų „lizdo“ paieška.

Pascoli studijavo Bolonijoje pas Giosuè Carducci. Jaunystėje jis buvo artimas socialistiniams sluoksniams ir kurį laiką buvo kalinamas, tačiau vėliau iš esmės pasitraukė iš aktyvios politikos. Iš pradžių dirbo mokytoju, o vėliau – aukštosios mokyklos profesoriumi Messina, Pisa ir Bologna. Be eilėraščių italų kalba, jis kūrė ir lotynišką poeziją.

Žinomiausiems jo rinkiniams priklauso „Myricae“ ir „Canti di Castelvecchio“. Pascoli dažnai vaizdavo kaimo gyvenimo pasaulį, gyvūnus, augalus, garsus ir nepastebimus kasdienius daiktus. Jis naudojo garsą mėgdžiojančius žodžius, kintančius ritmus ir dažnai fragmentišką sakinių struktūrą. Šis rašymo būdas skyrėsi nuo labiau retorinės ir klasicistinės XIX amžiaus tradicijos bei darė įtaką XX amžiaus italų lyrikai.

Savo poetines pažiūras Pascoli išdėstė tekste „Il fanciullino“ („Mažasis vaikas“). Jame poetas apibūdinamas kaip žmogus, suvokiantis pasaulį vaiko nuostabos kupinu žvilgsniu ir įžvelgiantis paslėptus daiktų ryšius. Kartu jo kūryba išliko susijusi su jaunos Italijos nacionalinės valstybės socialine ir politine įtampa. Vienoje savo kalboje jis palaikė Italijos karą Libijoje ir kolonijinę politiką aiškino kaip išeitį iš skurdo ir emigracijos.

Pascoli pasirinkimas monetos motyvu siejamas su tvirta jo vieta Italijos literatūros mokyme ir šalies kultūrinėje atmintyje. Jo gyvenimo kelias taip pat susieja kilmę iš Romagna su akademinės veiklos vietomis įvairiose Italijos dalyse. Apvali mirties sukaktis tapo formalia proga priminti šį nacionalinės literatūros istorijos fragmentą.