2 eurai PP

Abbé Pierre tikrasis vardas buvo Henri Grouès. Jis gimė 1912 m. Lyon, iš pradžių įstojo į kapucinų ordiną, o 1938 m. buvo įšventintas į kunigus. Vokietijai okupavus Prancūziją, jis dalyvavo Résistance veikloje. Jis padėjo persekiojamiems žmonėms pabėgti, parūpindavo suklastotus dokumentus ir pasivadino „Abbé Pierre“ slapyvardžiu, kurį vėliau pasiliko. Po karo 1945–1951 m. jis buvo Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos narys.

1949 m. netoli Paris jis įkūrė pirmąją Emmaus bendruomenę. Joje benamiai arba visuomenės atstumti žmonės gyveno darbo ir solidarumo bendruomenėje. Pragyvenimui jie užsidirbdavo, be kita ko, rinkdami, taisydami ir parduodami naudotus daiktus. Iš šios idėjos išaugo tarptautiniu mastu paplitęs Emmaus judėjimas. Vėliau įkurta Fondation Abbé Pierre daugiausia dėmesio skyrė benamystei ir nežmoniškoms gyvenimo sąlygoms.

Didelio visuomenės dėmesio Abbé Pierre sulaukė per atšiaurią 1954 m. žiemą. Tuo metu Prancūzija vis dar kentėjo nuo karo padarinių ir didelio būsto trūkumo. Gatvėje sušalus moteriai, jis per Radio-Luxembourg kreipėsi į gyventojus. Jo kreipimasis paskatino plataus masto pagalbos akciją, kuri tapo žinoma kaip „Gerumo sukilimas“. Buvo aukojami pinigai ir daiktai, o būsto politika vis dažniau tapo viešų diskusijų tema.

Dešimtmečius Abbé Pierre išliko plačiai žinomu balsu diskusijose apie skurdą, benamystę ir socialinę atskirtį. Jis mirė 2007 m. Todėl 2012 m. Prancūzijos leidimas buvo skirtas ne tik apvaliai sukakčiai, bet ir asmeniui, kurio veikla glaudžiai susijusi su Prancūzijos pokario istorija, būsto problema ir organizuota pagalba žmonėms, neturintiems pastogės.