Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 76 2009
Numizmatinis vokas
UNC/BU
Numizmatinis vokas
Vatikanas · Tarptautiniai astronomijos metai
Tiražas15 000
Išleidimo kaina45,00 €
Išleidimo data2009-11-18
PakuotėNumizmatinis vokas
Briaunos užrašas2 ★ × 6, pakaitomis tiesiai ir apverstai
Rinkos kaina64,90 €
Išleidimo proga
Proginė moneta skirta Tarptautiniams astronomijos metams. Motyve pavaizduota žvaigždžių ir planetų gimimo alegorija bei keli astronomijos instrumentai, apjuosti įrašais „ANNO INTERNAZIONALE DELL’ASTRONOMIA“ ir „CITTÁ DEL VATICANO“.
Motyvas
Monetos centrinėje dalyje pavaizduota žvaigždžių ir planetų gimimo alegorija bei keli astronominiai instrumentai. Apatiniame kairiajame kvadrante įspaustas monetų kalyklos ženklas „R“. Po abiem apatiniais kvadrantais centre nurodyti metai „2009“. Alegoriją juosia apskritimo lankas su užrašais „ANNO INTERNAZIONALE DELL’ASTRONOMIA“ (kairėn paslinktame puslankyje) ir „CITTÁ DEL VATICANO“ (viršuje dešinėje). Monetos išoriniame žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Tarptautinius astronomijos metus paskelbė Vereinten Nationen, Tarptautinės astronominės sąjungos ir UNESCO iniciatyva. Atspirties taškas buvo teleskopinių dangaus stebėjimų pradžia, kai prieš keturis šimtus metų juos atliko Galileo Galilei. 1609 m. Galileo pasistatė savo teleskopus ir nukreipė juos į dangų. Jo stebėjimai, be kita ko, atskleidė Mėnulio paviršiaus iškilimus ir įdubimus, daugybę anksčiau nematomų žvaigždžių bei kelis Jupiterio palydovus. Taip tapo aišku, kad ne visi dangaus kūnai skrieja aplink Žemę. Šie rezultatai prisidėjo prie heliocentrinės pasaulėžiūros įsitvirtinimo.
Tam pačiam istoriniam kontekstui priklauso ir 1609 m. išleistas Johannes Kepler veikalas „Astronomia nova“. Jame Kepler aprašė planetų judėjimą elipsinėmis orbitomis ir suformulavo du vėliau jo vardu pavadintus dėsnius. Teleskopiniai stebėjimai ir matematinis aprašymas kartu pakeitė ankstyvųjų naujųjų laikų astronomiją.
Teminiais metais siekta skleisti astronomijos žinias, suteikti daugiau galimybių stebėti dangų ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų bei švietimo srityse. Daugelyje šalių vyko renginiai, parodos ir stebėjimų programos. Be istorinio žvilgsnio į praeitį, daugiausia dėmesio skirta šiuolaikinėms temoms, tokioms kaip žvaigždžių ir planetų sistemų raida bei Žemės vieta Visatoje.
Šio įvykio pasirinkimas Vatikane taip pat susijęs su jo paties astronomijos tradicija. Kalendoriaus reformai, įvykdytai valdant popiežiui Gregor XIII ir 1582 m. atvedusiai prie gregorijaus kalendoriaus, reikėjo tikslių astronominių skaičiavimų. Popiežius Leo XIII 1891 m. įsteigė Vatikanische Sternwarte dabartine jos institucine forma. Ji turėjo sudaryti sąlygas savarankiškiems moksliniams tyrimams ir kartu parodyti, kad gamtamokslinis pažinimas ir katalikų tikėjimas nebūtinai turi būti laikomi priešybėmis. Dėl didėjančios Romos šviesos taršos observatorija vėliau buvo perkelta į Castel Gandolfo; be to, ji bendradarbiauja su tyrimų įstaiga Arizonoje. Šiomis aplinkybėmis teminiai metai suteikė Vatikanui tiesioginį ryšį su jo nuolat remiama mokslo institucija.
Tam pačiam istoriniam kontekstui priklauso ir 1609 m. išleistas Johannes Kepler veikalas „Astronomia nova“. Jame Kepler aprašė planetų judėjimą elipsinėmis orbitomis ir suformulavo du vėliau jo vardu pavadintus dėsnius. Teleskopiniai stebėjimai ir matematinis aprašymas kartu pakeitė ankstyvųjų naujųjų laikų astronomiją.
Teminiais metais siekta skleisti astronomijos žinias, suteikti daugiau galimybių stebėti dangų ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų bei švietimo srityse. Daugelyje šalių vyko renginiai, parodos ir stebėjimų programos. Be istorinio žvilgsnio į praeitį, daugiausia dėmesio skirta šiuolaikinėms temoms, tokioms kaip žvaigždžių ir planetų sistemų raida bei Žemės vieta Visatoje.
Šio įvykio pasirinkimas Vatikane taip pat susijęs su jo paties astronomijos tradicija. Kalendoriaus reformai, įvykdytai valdant popiežiui Gregor XIII ir 1582 m. atvedusiai prie gregorijaus kalendoriaus, reikėjo tikslių astronominių skaičiavimų. Popiežius Leo XIII 1891 m. įsteigė Vatikanische Sternwarte dabartine jos institucine forma. Ji turėjo sudaryti sąlygas savarankiškiems moksliniams tyrimams ir kartu parodyti, kad gamtamokslinis pažinimas ir katalikų tikėjimas nebūtinai turi būti laikomi priešybėmis. Dėl didėjančios Romos šviesos taršos observatorija vėliau buvo perkelta į Castel Gandolfo; be to, ji bendradarbiauja su tyrimų įstaiga Arizonoje. Šiomis aplinkybėmis teminiai metai suteikė Vatikanui tiesioginį ryšį su jo nuolat remiama mokslo institucija.