2 eurai neapyv./BU

Konkordatas buvo sudarytas tarpukariu, Lietuvai 1918 m. atkūrus valstybinę nepriklausomybę. Naujajai valstybei reikėjo teisiškai sutvarkyti savo santykius su bažnyčiomis ir religinėmis bendruomenėmis. Lietuvai Katalikų Bažnyčia šiuo požiūriu užėmė ypatingą vietą: didelė gyventojų dalis buvo katalikai, o bažnytinės institucijos darė įtaką švietimo sistemai, visuomeninių organizacijų veiklai ir socialinei rūpybai.

Konkordatas yra tarptautinės teisės sutartis tarp valstybės ir Šventojo Sosto. Lietuvos susitarimas nustatė Katalikų Bažnyčios veiklos šalyje teisines sąlygas. Jis, be kita ko, reglamentavo jos institucinę padėtį, bažnytinės administracijos organizavimą, taip pat pamaldų ir bažnytinės veiklos klausimus. Kartu jis sukūrė privalomą pagrindą valstybės institucijų santykiams su Bažnyčia. Taigi šis susitarimas buvo ne tik religinis, bet ir valstybės bei visuomenės gyvenimui svarbus dokumentas.

Sutartis buvo sudaryta 1927 m. Romoje. Ji priklauso laikotarpiui, kai Lietuva stiprino savo valstybines institucijas ir plėtė tarptautinę padėtį. Santykiai su Šventuoju Sostu jaunajai respublikai buvo svarbūs ir todėl, kad Vatikanas veikė kaip savarankiškas tarptautinis subjektas ir rėmė Lietuvos diplomatinį įsitvirtinimą. Taigi Konkordatas atspindėjo XX a. 3-iojo dešimtmečio politines aplinkybes ir konfesinį Lietuvos pobūdį.

Jo praktinį galiojimą nutraukė sovietinė Lietuvos okupacija ir vėlesnis įjungimas į Sovietų Sąjungą. Tuo laikotarpiu Katalikų Bažnyčia patyrė valstybės taikomus apribojimus ir represijas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, santykiai su Šventuoju Sostu galėjo būti tęsiami nauju sutartiniu pagrindu.

Todėl moneta primena ne tik sutarties tekstą, bet ir ankstyvą santykių tarp atgimusios Lietuvos valstybės ir Katalikų Bažnyčios reglamentavimą. Šimtosios metinės suteikia progą prisiminti Lietuvos valstybės konsolidaciją ir permainingą šių santykių istoriją XX amžiuje.