Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 63 2009
Lizdinė pakuotė
PP
Lizdinė kortelė PP
Portugal · 10 metų EPS
Tiražas6 380
Išleidimo kaina16,50 €
Išleidimo data2009-01-01
PakuotėLizdinė pakuotė
Briaunos užrašas5 Wappenschilde + 7 pilys, tolygiai išdėstyti
Rinkos kaina59,00 €
Išleidimo proga
Atminimo moneta skirta Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmečiui ir euro sukūrimui 1999 m. sausio 1 d. G. Stamatopoulos sukurtame motyve pavaizduota stilizuota žmogaus figūra, kurios kairioji ranka pereina į euro simbolį; figūrą supa dvylika Europos vėliavos žvaigždžių, užrašas „1999-2009“ ir atitinkamos šalies kalba pateiktas EPS akronimas. Liuksemburgo laidoje papildomai pavaizduotas didysis kunigaikštis, išgaunant pasvirimo efektą.
Motyvas
Monetos centre pavaizduota stilizuota žmogaus figūra, kurios kairiąją ranką pratęsia euro simbolis. Po euro simboliu matyti dailininko inicialai ΓΣ. Monetą išleidusios valstybės pavadinimas viena arba keliomis nacionalinėmis kalbomis nurodytas viršutiniame motyvo krašte, o apatiniame krašte pateikti užrašas 1999-2009 ir į nacionalinę kalbą arba kalbas išverstas akronimas EPS.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Ekonominė ir pinigų sąjunga kūrėsi keliais etapais. Svarbią politinę sistemą sudarė Mastrichto sutartis, kuri dešimtojo dešimtmečio pradžioje nustatė dalyvavimo bendroje valiutoje kriterijus. Tarp jų buvo kainų stabilumo, valstybės skolos, biudžeto deficito, ilgalaikių palūkanų normų ir valiutų kursų stabilumo reikalavimai. Šios sąlygos turėjo užtikrinti, kad bendros pinigų politikos būtų taikomos ekonomikos sistemoms, kurių ekonominės sąlygos yra pakankamai panašios.
Prasidėjus paskutiniam pinigų sąjungos etapui, dalyvaujančių nacionalinių valiutų kursai buvo galutinai ir neatšaukiamai nustatyti. Iš pradžių euras daugiausia buvo naudojamas kaip apskaitos, finansų rinkų ir atsiskaitymų valiuta. Grynieji pinigai kol kas liko apyvartoje ankstesnėmis nacionalinėmis valiutomis. Eurų banknotai ir monetos buvo įvesti tik 2002 m. pradžioje; po pereinamojo laikotarpio, pavyzdžiui, Vokietijos markė, Prancūzijos frankas ir Italijos lira nustojo būti teisėtos mokėjimo priemonės.
Bendrą pinigų politiką vykdo Eurosistema, kurią sudaro Europos Centrinis Bankas ir euro zonos valstybių centriniai bankai. Nors sprendimai dėl mokesčių, valstybės išlaidų ir biudžetų iš esmės liko nacionalinės atsakomybės srityje, pagrindinės palūkanų normos ir kitos pinigų politikos priemonės visoje pinigų zonoje buvo suvienodintos. Šis centralizuotos pinigų politikos ir nacionalinės fiskalinės politikos derinys formuoja institucinę pinigų sąjungos struktūrą.
Iš pradžių vienuolika valstybių įsivedė eurą kaip negrynųjų pinigų valiutą. Vėliau prisijungė ir kitos šalys; monetos išleidimo metu euro zoną sudarė 16 valstybių. Todėl bendras išleidimas šį jubiliejų pavertė ne tik nacionaline, bet ir tarpvalstybine proga išleisti proginę monetą. Motyvui buvo surengtas viešas balsavimas internetu. Taip visuomenė buvo įtraukta į vieningos nacionalinės pusės apyvartinės monetos pasirinkimą. Tokie bendri leidimai pabrėžia, kad monetos, nepaisant skirtingų nacionalinių pusių, visoje euro zonoje turi tą pačią nominaliąją vertę ir atlieka tą pačią funkciją.
Prasidėjus paskutiniam pinigų sąjungos etapui, dalyvaujančių nacionalinių valiutų kursai buvo galutinai ir neatšaukiamai nustatyti. Iš pradžių euras daugiausia buvo naudojamas kaip apskaitos, finansų rinkų ir atsiskaitymų valiuta. Grynieji pinigai kol kas liko apyvartoje ankstesnėmis nacionalinėmis valiutomis. Eurų banknotai ir monetos buvo įvesti tik 2002 m. pradžioje; po pereinamojo laikotarpio, pavyzdžiui, Vokietijos markė, Prancūzijos frankas ir Italijos lira nustojo būti teisėtos mokėjimo priemonės.
Bendrą pinigų politiką vykdo Eurosistema, kurią sudaro Europos Centrinis Bankas ir euro zonos valstybių centriniai bankai. Nors sprendimai dėl mokesčių, valstybės išlaidų ir biudžetų iš esmės liko nacionalinės atsakomybės srityje, pagrindinės palūkanų normos ir kitos pinigų politikos priemonės visoje pinigų zonoje buvo suvienodintos. Šis centralizuotos pinigų politikos ir nacionalinės fiskalinės politikos derinys formuoja institucinę pinigų sąjungos struktūrą.
Iš pradžių vienuolika valstybių įsivedė eurą kaip negrynųjų pinigų valiutą. Vėliau prisijungė ir kitos šalys; monetos išleidimo metu euro zoną sudarė 16 valstybių. Todėl bendras išleidimas šį jubiliejų pavertė ne tik nacionaline, bet ir tarpvalstybine proga išleisti proginę monetą. Motyvui buvo surengtas viešas balsavimas internetu. Taip visuomenė buvo įtraukta į vieningos nacionalinės pusės apyvartinės monetos pasirinkimą. Tokie bendri leidimai pabrėžia, kad monetos, nepaisant skirtingų nacionalinių pusių, visoje euro zonoje turi tą pačią nominaliąją vertę ir atlieka tą pačią funkciją.