Apyvartinių monetų rinkinys BU

Guillaume gimė 1981 m. lapkričio 11 d. kaip vyriausias didžiojo kunigaikščio Henri ir didžiosios kunigaikštienės Maria Teresa sūnus. Po jo tėvo įžengimo į sostą 2000 m. jis tapo paveldimuoju didžiuoju kunigaikščiu ir numatomu sosto įpėdiniu. Eidamas šias pareigas jis vykdė reprezentacines užduotis, dalyvavo ekonominėse misijose ir renginiuose šalyje bei užsienyje. Nuo 2012 m. jis yra susituokęs su Stéphanie de Lannoy. Pora turi du sūnus; vyresnysis, princas Charles, yra pirmas eilėje į sostą.

Valstybės vadovo perdavimas buvo laipsniškai parengtas. Didysis kunigaikštis Henri 2024 m. spalį paskyrė Guillaume savo pavaduotoju. Taip jis jau galėjo vykdyti dalį konstitucinių pareigų. Henri abdikacija ir Guillaume priesaika įvyko 2025 m. spalio 3 d. Abgeordnetenkammer naujasis didysis kunigaikštis davė Konstitucijoje numatytą priesaiką.

Liuksemburgas yra parlamentinė demokratija konstitucinės monarchijos forma. Didysis kunigaikštis oficialiai skiria ministrą pirmininką ir kitus vyriausybės narius, skelbia įstatymus ir atstovauja valstybei. Tačiau politinė sprendimų priėmimo galia priklauso išrinktai Abgeordnetenkammer ir jai atsakingai vyriausybei. Valstybės vadovo veiksmai vykdomi laikantis konstitucinių ribų.

Monarchija taip pat susijusi su šiuolaikinio Liuksemburgo susikūrimu. 1815 m. šalis buvo pakelta į didžiosios kunigaikštystės rangą ir iš pradžių susieta personaline unija su Nyderlandų karališkaisiais rūmais. Nuo 1890 m. ji turi savo dinastinę liniją. Todėl valdovų pasikeitimai laikomi ne tik šeimos įvykiais, bet ir valstybės konstituciniais aktais.

Dinastiniai įvykiai reguliariai vaizduojami ant Liuksemburgo eurų monetų. Atitinkamo didžiojo kunigaikščio atvaizdas yra nuolatinis nacionalinio monetų dizaino elementas. 2026 m. laida tęsia šią tradiciją ir kartu dokumentuoja Liuksemburgo monetose vaizduojamo valstybės vadovo pasikeitimą.