Graikija · 100-osios Akademie von Athen įkūrimo metinės

Institucijos pavadinimas nurodo į senovės Platono Akademiją. Filosofas IV amžiuje pr. Kr. prie Athen įkūrė mokyklą, gavusią pavadinimą nuo herojui Akademos pašvęstos vietovės. Tačiau dabartinė institucija nėra nenutrūkstamos šios filosofų mokyklos organizacinės tradicijos dalis. Nuoroda į Platoną veikiau išreiškia siekį instituciniu lygmeniu skatinti mokslinius tyrimus ir mokslinį bendradarbiavimą.

Modernios akademijos planai atsirado dar po Graikijos nepriklausomybės XIX amžiuje. Jie buvo valstybinių švietimo ir mokslo institucijų kūrimo bei Athen pertvarkymo į sostinę dalis. Todėl Akademijai skirtas pastatas egzistavo dar gerokai prieš pradedant jai veiklą. Tik po kelių nesėkmingų bandymų institucija įgijo teisinį ir organizacinį pagrindą.

Akademijos pastatas kartu su universitetu ir buvusia Nacionaline biblioteka priklauso vadinamajai Atėnų trilogijai Panepistimiou gatvėje. Jį suprojektavo danų architektas Theophil Hansen, o statybos darbus prižiūrėjo Graikijoje dirbęs Ernst Ziller. Statybą finansavo graikų ir austrų verslininkas bei diplomatas Simon Sinas. Neoklasicistiniame projekte sąmoningai panaudotos senovės graikų architektūros formos. Priešais pastatą stovi Platono ir Sokrato statulos, o ant aukštų kolonų pavaizduotos deivės Athena ir dievo Apollon figūros.

Akademija tradiciškai skirsto savo veiklą į gamtos mokslų, humanitarinių mokslų, taip pat etikos ir politikos mokslų sritis. Jos uždaviniai apima mokslinius tyrimus, publikacijų rengimą, žodynų ir kalbos projektus, mokslinių tyrimų centrų priežiūrą bei konsultavimą specializuotais klausimais. Jos nariai renkami iš mokslo, literatūros ir meno sričių.

Jubiliejaus pasirinkimas monetos išleidimo proga siejasi ne tik su apvalia data. Kartu primenamas modernių mokslo institucijų kūrimas Graikijoje ir sąmoningas jų ryšys su kultūriniu antikos paveldu.