2 eurai PP

Finnkampen suomiškai dažniausiai vadinamas *Suomi–Ruotsi-maaottelu*, o švediškai – *Sverigekampen*. Tai šalių rinktinių varžybos, kuriose Suomijos ir Švedijos rinktinės varžosi bėgimo, šuolių ir metimų rungtyse. Skirtingai nei čempionate, čia skaičiuojamos ne tik pergalės ar rekordai: atskirų sportininkių ir sportininkų užimtos vietos paverčiamos taškais ir sudedamos į komandinį rezultatą. Todėl bendrą pergalę gali lemti ir antrosios bei trečiosios vietos.

Pirmosios varžybos surengtos 1925 m. Helsinkyje. Jos atsirado tuo metu, kai lengvoji atletika abiejose šalyse sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Suomijos ilgų nuotolių bėgikai, tokie kaip Paavo Nurmi, XX a. 3-iajame dešimtmetyje pasiekė daugybę pergalių olimpinėse žaidynėse. Kartu sportas nuo 1917 m. nepriklausomai Suomijai suteikė galimybę tarptautinėje arenoje pasirodyti kaip savarankiškai valstybei.

Santykiai su Švedija taip pat turi ypatingą istorinį pagrindą. Iki 1809 m. Suomija priklausė Švedijos karalystei; švedų kalba iki šiol yra viena iš dviejų Suomijos nacionalinių kalbų greta suomių kalbos. Todėl šias dvi šalis sieja glaudūs kultūriniai ir visuomeniniai ryšiai, tačiau kartu tarp jų vyrauja ryški sportinė konkurencija. Šalių rinktinių varžybos sujungia šiuos du aspektus: nacionalinę konkurenciją reguliariai vykstančiame bendrame renginyje.

Bėgant laikui jų programa buvo išplėsta. Greta vyrų varžybų atsirado atskiros moterų ir jaunimo varžybos. Varžybos daugiausia vykdavo Helsinkio ir Stokholmo olimpiniuose stadionuose, o renginys iš esmės pakaitomis organizuojamas abiejose šalyse. Taigi Finnkampen priklauso prie retų išlikusių klasikinių lengvosios atletikos šalių rinktinių varžybų, kurios tęsiamos nepaisant šiandieninio aukščiausio lygio sporto orientavimosi į tarptautinius čempionatus ir komercinių lengvosios atletikos varžybų serijas. Todėl apvalus jubiliejus Suomijai suteikė progą monetos tema pasirinkti ne vieną sportinį pasiekimą, o ilgą laiką puoselėjamą dvišalį sporto renginį.