2 eurai neapyv./BU

Dabartinė Lietuvos gynybos politika yra glaudžiai susijusi su XX amžiaus patirtimi. 1940 m. Sovietų Sąjunga okupavo ir aneksavo šalį, vėliau ją okupavo Vokietija, o 1944 m. Lietuva vėl pateko į sovietų valdžią. Prieš sovietų okupaciją Lietuvos partizanai kovojo dar kelerius metus. 1990 m. Lietuva paskelbė atkurianti savo valstybės nepriklausomybę. Ši praeitis lemia politinę reikšmę, teikiamą suverenitetui, teritorinei gynybai ir visuomenės atsparumui.

Nuo 2004 m. Lietuva priklauso NATO ir Europos Sąjungai. Jos saugumo padėtį lemia bendra siena su Baltarusija ir kaimynystė su Rusijos eksklavu Kaliningradu. Tarp Lietuvos ir Lenkijos taip pat yra sausumos jungtis tarp Baltijos valstybių ir kitų NATO narių, dažnai vadinama Suwałki koridoriumi. Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 m. Lietuva 2015 m. grąžino anksčiau sustabdytą privalomąją karo tarnybą. Be to, nuo 2017 m. šalyje dislokuotas daugianacionalinis NATO kovinis junginys, kuriam vadovauja Vokietija.

Visuotinės gynybos koncepcija neapsiriboja ginkluotosiomis pajėgomis. Ji apima valstybės institucijas, savivaldybes, įmones, ypatingos svarbos infrastruktūros operatorius, savanorių organizacijas ir gyventojus. Tai apima karinį pasirengimą, civilinę saugą, krizių planavimą, kibernetinį saugumą, tiekimo saugumą ir kovą su dezinformacija. Ypatingas vaidmuo tenka Lietuvos šaulių sąjungai – savanoriškai, valstybės remiamai organizacijai, kuri, be kita ko, siūlo mokymus ir paramą gynybos bei civilinio atsparumo srityse.

Panašu, kad ši laida nėra susieta su istoriniu jubiliejumi, o skirta aktualiai valstybės politikos temai. Nuo 2022 m. Rusijos vykdomas plataus masto išpuolis prieš Ukrainą dar labiau sustiprino grėsmių suvokimą Lietuvoje. Todėl moneta gynybą priskiria ne vien kariuomenei, o pateikia ją kaip valstybės ir visos visuomenės uždavinį.