Kipras · 20-osios Kipro įstojimo į Europos Sąjungą metinės

Zypern įstojimas į ES buvo 2004 m. gegužės 1 d. vykusio plėtros etapo, per kurį buvo priimta dešimt valstybių, daugiausia iš Vidurio ir Rytų Europos, dalis. Republik Zypern dar 1990 m. pateikė paraišką įstoti, o derybos prasidėjo 1998 m. Stojimo sutartis 2003 m. buvo pasirašyta Atėnuose. Nuo 2008 m. Zypern taip pat priklauso euro zonai.

Ypatinga aplinkybė buvo ir tebėra salos padalijimas. Po konfliktų tarp graikų ir turkų kipriečių bei 1974 m. įvykių šiaurinė dalis nepatenka į faktinę Republik Zypern vyriausybės kontrolę. Ten paskelbtą Türkische Republik Nordzypern tarptautiniu mastu pripažįsta tik Turkija. Prieš pat įstojimą į ES atskirai buvo balsuojama dėl Jungtinių Tautų remiamo susivienijimo plano. Daugumai turkų kipriečių pritarus, dauguma graikų kipriečių planą atmetė. Todėl Zypern įstojo į Sąjungą kaip tebesanti padalyta sala.

Teisiškai visa Republik Zypern priklauso ES. Tačiau teritorijose, kuriose jos vyriausybė nevykdo veiksmingos kontrolės, ES teisės taikymas yra sustabdytas. Asmenų ir prekių judėjimui per Jungtinių Tautų prižiūrimą buferinę zoną taikomos specialios taisyklės. Graikiška ir turkiška šalies pavadinimo formos kartu nurodo dvi konstituciškai pripažintas Republik Zypern bendruomenes.

Monetoje pavaizduotas Komisijos pastatas yra Berlaymont Briuselyje. Jis yra pagrindinė Europos Komisijos būstinė. Europos Komisija, be kita ko, rengia teisės aktų pasiūlymus, administruoja ES biudžetą ir prižiūri Sąjungos teisės taikymą. Pastatas buvo pastatytas XX a. septintajame dešimtmetyje, o vėliau iš esmės atnaujintas.

Apvali sukaktis suteikė Zypern progą apžvelgti savo kelią nuo stojimo derybų per priėmimą į Sąjungą iki dalyvavimo euro zonoje. Kartu įstojimas siejamas su iki šiol neišspręstu Kipro klausimu ir ES vaidmeniu saloje, esančioje Europos ir rytinės Viduržemio jūros dalies sandūroje.