2 eurai PP

Varaždin yra Kroatijos šiaurės vakaruose, netoli Dravos, ir jau viduramžiais tapo prekybos bei administraciniu centru. Karalius Andreas II 1209 m. suteikė gyvenvietei laisvojo karališkojo miesto teises. Taip miestiečiai, be kita ko, įgijo savivaldos ir teismo teises. Tačiau miestas ir pilis ilgą laiką sudarė atskiras teisines ir valdymo sritis: miestiečių miestas buvo tiesiogiai pavaldus karaliui, o tvirtovė tam tikrais laikotarpiais priklausė įvairioms didikų šeimoms.

Tarp jos savininkų buvo Celje grafai, o vėliau – Ungnad ir Erdődy šeimos. Valdant šiems didikams, kompleksas buvo naudojamas ne tik kariniams tikslams, bet ir kaip reprezentacinė rezidencija. Erdődy šeima kelias kartas buvo glaudžiai susijusi su župano, t. y. Varaždino županijos vadovo, pareigomis. Šis valdovo rezidencijos, administracijos ir gynybos ryšys formavo komplekso istoriją.

Slavonijos karinė siena buvo Habsburgų gynybos sistemos prieš Osmanų imperiją dalis. Ją sudarė įtvirtintos vietovės, įgulos ir kariškai organizuoti pasienio rajonai. Nors Varaždin buvo už tikrosios sienos linijos, kaip generalato būstinė jis atliko svarbias vadovavimo ir aprūpinimo funkcijas. Todėl tvirtovė buvo įtraukta į plačią politinę ir karinę sistemą.

Taip pat už tvirtovės ribų Varaždin tam tikrais laikotarpiais atliko svarbią politinę funkciją. XVIII a. ten buvo įsikūrę Kroatijos banas ir Karališkoji taryba. Po 1776 m. kilusio didelio miesto gaisro pagrindinės valdžios institucijos buvo perkeltos į Zagrebą.

Nuo 1925 m. Stari Grad veikia Varaždino miesto muziejus. Jo rinkiniuose, be kita ko, dokumentuojama gyvenamoji kultūra, amatai ir miesto istorija. ES oficialiajame leidinyje nenurodoma jokia ypatinga sukaktis ir nepaaiškinama atrankos procedūra. Todėl motyvo pasirinkimą pirmiausia galima suprasti kaip pastato, kuriame susijungia miesto istorija, didikų valdžia, pasienio gynyba ir dabartinė muziejinė paskirtis, vaizdavimą.