2 eurai neapyv./BU

Rugiagėlė glaudžiai susijusi su tradiciniu Estijos žemės ūkiu. Jos estiškas pavadinimas „rukkilill“ pažodžiui reiškia „rugių gėlė“. Vienmetis augalas daugiausia augo kaip laukų palydovas tarp rugių ir kitų javų. Todėl jis tapo įprasta kaimo kultūrinio kraštovaizdžio dalimi ir buvo vaizduojamas liaudies mene, tekstilėje bei dekoratyviuose kūriniuose. Tačiau šiuolaikinis sėklų valymas ir herbicidų naudojimas gerokai sumažino jo paplitimą laukuose.

Nacionaline gėle rugiagėlė buvo pasirinkta sovietų valdymo laikotarpiu. Viešai vykdyta atranka 1960-aisiais parodė aiškią pirmenybę šiam augalui; nuo 1968 metų jis laikomas nacionaliniu gėliniu simboliu. Svarbūs buvo jo įprastumas valstietiškoje gyvenimo aplinkoje ir mėlyna spalva. Mėlyna, greta juodos ir baltos, yra viena iš Estijos nacionalinių spalvų. Atitinkama vėliava Estijos Tarybų Socialistinėje Respublikoje nebuvo pripažinta valstybine vėliava. Todėl mėlyna rugiagėlė galėjo subtiliai susieti su savita estų tapatybe, pati nebūdama valstybiniu simboliu.

Botaniškai rugiagėlė priklauso astrinių šeimai. Jos ryškų žiedyną sudaro daugybė atskirų žiedų; išoriniai, padidėję žiedai daugiausia skirti vabzdžiams privilioti. Iš pradžių ji, kaip javų auginimo palydovinis augalas, paplito didžiojoje Europos dalyje.

Monetos išleidimas nesusietas su konkrečiu jubiliejumi, o pagerbia ilgalaikį nacionalinį simbolį. Kartu tęsiama teminė seka: 2023 metais Estija 2 eurų proginėje monetoje jau pavaizdavo savo nacionalinę paukščių rūšį – dūminę kregždę. Rugiagėlės pasirinkimas susieja gamtos vaizdavimą, žemės ūkio kultūros istoriją ir estų nacionalinės simbolikos raidą.