Suomija · Rinkimai – demokratijos pagrindas

Išleidimo data2024-03-14

Bendras tiražas400 000

ES maksimumas400 000

Laidos4

Briaunos užrašasSUOMI FINLAND + 3 liūčių galvos

Užrašas2024 / FI / VAALIT ♦ DEMOKRATIA / VAL ♦ DEMOKRATI

DizainerisHannu Jasoni Veijalainen

KalyklaSuomen Rahapaja OY, Vantaa, Finnland

Išleidimo proga

Proginė moneta skirta temai „Rinkimai ir demokratija“. Motyve pavaizduoti aštuoni stilizuoti, iš dalies persidengiantys balsavimo biuleteniai, sudaryti iš apskritimų ir stačiakampių. Palei atvaizdo kraštą pateikti suomiški ir švediški pavadinimai „VAALIT ♦ DEMOKRATIA“ ir „VAL ♦ DEMOKRATI“.

Motyvas

Monetoje pavaizduoti stilizuoti balsalapiai, sudaryti iš apskritimų ir stačiakampių. Nors vaizdas abstraktus, motyvas vis tiek aiškiai atpažįstamas. Iš viso matyti aštuoni balsalapiai, kurie vietomis persidengia ir šiose sankirtose sudaro mažesnes geometrines formas. Apatinėje monetos vaizdo dalyje nurodyti metai „2024“, o dešinėje pusėje, šiek tiek virš vidurio, įspausta „FI“. Užrašas „VAALIT ♦ DEMOKRATIA“ puslankiu išdėstytas dešiniajame vaizdo krašte, o „VAL ♦ DEMOKRATI“ – kairiajame vaizdo krašte.

Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Suomijos demokratijos tradicija siekia 1906 m. parlamento reformą. Tuo metu šalis buvo autonominė Didžioji kunigaikštystė Rusijos imperijoje. Iki tol veikusi, pagal visuomenės luomus suskirstyta atstovybė buvo pakeista vienų rūmų parlamentu. Kartu Suomija įvedė visuotinę ir lygią rinkimų teisę. Moterys įgijo ir aktyviąją, ir pasyviąją rinkimų teisę. Taip Suomija tapo pirmąja Europos šalimi, suteikusia moterims rinkimų teisę nacionaliniu lygmeniu. 1907 m. parlamento rinkimuose buvo išrinkta 19 moterų; jos buvo pirmosios moterys parlamento narės pasaulyje.

Po 1917 m. nepriklausomybės paskelbimo ir 1918 m. pilietinio karo susikūrė parlamentinė respublika. 1919 m. konstitucija nustatė pagrindinius politinės sistemos principus. Šiandien Suomijos parlamento nariai renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą. Prezidentas taip pat renkamas tiesiogiai. Be to, vyksta savivaldybių rinkimai, regioninių gerovės sričių rinkimai ir Suomijos atstovų į Europos Parlamentą rinkimai.

Rinkimų teisė glaudžiai susijusi su kitais pagrindiniais demokratijos principais: laisvu kandidatų kėlimu, slaptu balsavimu, reguliariais rinkimais ir balsų lygybe. Suomijos piliečiai nacionaliniuose rinkimuose turi teisę balsuoti nuo 18 metų. Savivaldybių rinkimuose tam tikromis sąlygomis gali balsuoti ir užsienio šalių gyventojai.

Monetos išleidimas nėra skirtas apvaliai istorinei sukakčiai. Tačiau jos išleidimo metai buvo ypatingi rinkimų požiūriu. 2024 m. pradžioje vyko Suomijos prezidento rinkimai, o birželį – Europos Parlamento rinkimai. Ši tema susieja ilgą Suomijos rinkimų teisės raidą su dabartiniu politiniu dalyvavimu. Abiejų valstybinių kalbų vartojimas taip pat nurodo konstitucijoje įtvirtintą Suomijos dvikalbystę: suomių ir švedų kalbos yra nacionalinės šalies kalbos.