Italija · 60-osios Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metinės

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija buvo parengta Antrojo pasaulinio karo, nacionalsocialistinės persekiojimo ir naikinimo politikos, taip pat milijonų žmonių iškeldinimo ir smurto įtakoje. 1945 m. įkūrus Jungtines Tautas, turėjo būti suformuluotas bendras standartas, apibrėžiantis, kokios teisės priklauso kiekvienam žmogui, nepaisant jo kilmės, lyties, kalbos, religijos ar politinių įsitikinimų.

Tekstą parengė Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisija. Jai pirmininkavo Eleanor Roosevelt, buvusi Jungtinių Valstijų pirmoji ponia. Konsultacijose dalyvavo įvairių valstybių ir teisės tradicijų atstovai. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja deklaraciją priėmė 1948 m. gruodžio 10 d. Paryžiaus Palais de Chaillot. Nė viena valstybė nebalsavo prieš; kelios valstybės susilaikė.

Deklaraciją sudaro 30 straipsnių. Joje klasikinės laisvės teisės, pavyzdžiui, apsauga nuo kankinimo, žodžio ir religijos laisvė bei teisė į teisingą teismą, derinamos su politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis. Tarp jų – teisė dalyvauti politiniame gyvenime, socialinė apsauga, švietimas ir tinkamas gyvenimo lygis. Tekstas skirtas ne tik valstybėms, bet ir įvardija šių teisių įgyvendinimą kaip visų žmonių ir visuomeninių institucijų uždavinį.

Būdama Generalinės Asamblėjos rezoliucija, deklaracija iš pradžių nebuvo tarptautinės teisės požiūriu privaloma sutartis. Tačiau ji tapo vėlesnių žmogaus teisių susitarimų pagrindu. Tarp jų ypač svarbūs du 1966 m. priimti Jungtinių Tautų paktai dėl pilietinių ir politinių teisių bei dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių. Jos principus taip pat perėmė daugybė konstitucijų ir regioninių žmogaus teisių sistemų.

Nuo 1950 m. gruodžio 10-oji minima kaip Žmogaus teisių diena. Todėl 2008 m. sukaktis suteikė aiškų tarptautinį pagrindą apyvartinei proginei monetai. Italijai taip pat buvo svarbus laiko ryšys su respublikos konstitucija, įsigaliojusia 1948 m. ir įtvirtinusia pagrindines teises, lygybę bei socialinį ir politinį dalyvavimą. Taip moneta įsilieja į viešą po 1945 m. susiformavusios tarptautinės žmogaus teisių tvarkos atminimą.