2 eurai neapyv./BU

Deputatų rūmų atsiradimas susijęs su politine Liuksemburgo pertvarka XIX amžiuje. Didžioji Hercogystė buvo sukurta 1815 m. ir iš pradžių personaline unija susieta su Nyderlandų Karalyste. Po teritorinio padalijimo 1839 m. likęs Liuksemburgas 1841 m. gavo luominį atstovavimą. 1848 m. Europos revoliucinis judėjimas vėliau lėmė liberalesnę konstituciją ir išrinktų „Chambre des Députés“ įsteigimą. Šie rūmai gavo platesnius įgaliojimus įstatymų leidybos, mokesčių ir valstybės biudžeto srityse.

Tačiau tuometinė tautos atstovybė dar rėmėsi ribota rinkimų teise, kuri visų pirma buvo susieta su lytimi ir turtine padėtimi. Tik 1919 m. buvo įvesta visuotinė moterų ir vyrų rinkimų teisė. Dabartinėje parlamentinėje sistemoje rūmai priima įstatymus, tvirtina biudžetą ir kontroliuoja vyriausybę. Juos sudaro 60 deputatų, renkamų keturiose rinkimų apygardose pagal proporcinę rinkimų sistemą.

Parlamento pastatas yra istoriniame Liuksemburgo centre, greta Didžiojo kunigaikščio rūmų. XIX amžiuje jis buvo specialiai pastatytas kaip tautos atstovybės būstinė ir nuo 1860 m. naudojamas parlamentinei veiklai. Erdvės kaimynystė tarp rūmų ir Didžiojo kunigaikščio rūmų taip pat atspindi dviejų konstitucinių institucijų buvimą greta.

Didysis kunigaikštis Henri yra Liuksemburgo valstybės vadovas nuo 2000 m. Jo įgaliojimus riboja konstitucija; politinė atsakomybė tenka vyriausybei, kuri turi atsiskaityti parlamentui. Todėl jo portreto susiejimas su parlamento būstine nurodo į Liuksemburgo, kaip parlamentinės monarchijos, valstybės santvarką.

Šios temos pasirinkimą paaiškina 1848 m. vaidmuo kaip dabartinės parlamentinės institucijos atspirties taškas. Taigi pagerbiamas ne vienas konkretus sprendimas, o reprezentacinės teisėkūros ir konstitucinio gyventojų dalyvavimo raida per ilgą laikotarpį.