2 eurai neapyv./BU

Italijos karinė aviacija atsirado anksčiau nei savarankiškos oro pajėgos. Iš pradžių lėktuvai ir oro laivai buvo priskirti kariuomenei arba laivynui. Per 1911/12 m. Italijos ir Turkijos karą Italija naudojo lėktuvus žvalgybai ir bomboms mėtyti. Pirmojo pasaulinio karo metais karinė aviacija tapo savarankiška veiklos sritimi, tačiau organizaciniu požiūriu liko esamų ginkluotųjų pajėgų rūšių dalimi.

1923 m. kovo 28 d. fašistinės vyriausybės valdymo laikotarpiu buvo įkurtos **Regia Aeronautica**, „Karališkosios oro pajėgos“, kaip savarankiška ginkluotųjų pajėgų rūšis. Taip jos organizaciniu požiūriu buvo prilygintos kariuomenei ir laivynui. Vėlesniais metais aviacija taip pat buvo naudojama valstybės reprezentacijai, pavyzdžiui, rengiant rekordinius skrydžius ir didelių nuotolių grupinius skrydžius. Tuo pat metu Regia Aeronautica dalyvavo Italijos kolonijiniuose karuose, Ispanijos pilietiniame kare ir Antrajame pasauliniame kare.

Po 1943 m. paliaubų Italijos oro pajėgos buvo padalytos: viena jų dalis kovojo sąjungininkų pusėje, kita buvo pavaldi fašistinei Italijos Socialinei Respublikai. 1946 m. panaikinus monarchiją, buvo atsisakyta pavadinimo „Regia“; nuo tada oficialus pavadinimas yra **Aeronautica Militare**.

Po Antrojo pasaulinio karo oro pajėgos buvo atkurtos respublikinės valstybės santvarkos sąlygomis. 1949 m. Italijai įstojus į NATO, jos buvo įtrauktos į Vakarų aljanso sistemą. Šiandien jų užduotys apima Italijos oro erdvės stebėjimą ir gynybą, indėlį į tarptautines operacijas, taip pat paieškos ir gelbėjimo darbus. Šios ginkluotųjų pajėgų rūšies lėktuvai ir sraigtasparniai taip pat naudojami per stichines nelaimes ir medicininiam transportui.

Taigi jubiliejus susijęs su instituciniu savarankiškumu, įgytu 1923 m., o ne su Italijos karinės aviacijos pradžia apskritai. Šimtosios metinės tapo tiesiogine priežastimi šią raidą pavaizduoti apyvartinėje monetoje.