Lietuva · Suvalkija (serija: Lietuvos etnografiniai regionai)

Išleidimo data2022-12-20

Bendras tiražas500 000

ES maksimumas500 000

Laidos2

Briaunos užrašasLAISVĖ ★ VIENYBĖ ★ GEROVĖ ★

UžrašasVIENYBĖ TEŽYDI / LIETUVA / 2022 / SUVALKIJA

DizainerisRolandas Rimkūnas

KalyklaUAB Lietuvos monetų kalykla, Vilnius (Lithuania)

Išleidimo proga

Moneta skirta etnografiniam Suvalkijos regionui. Motyve pavaizduotas jo herbas su stumbru, iš abiejų pusių apsuptas ąžuolo šakomis su gilėmis ir juosta su užrašu „VIENYBĖ TEŽYDI“ („Tegul klesti vienybė“). Ąžuolo šakos nurodo į ikikrikščioniškuosius laikus siekiančią regiono istoriją; stumbras kadaise buvo ten vyraujanti gyvūnų rūšis. Aplink kraštą esantys užrašai: „LIETUVA“ ir „SUVALKIJA“.

Motyvas

Monetos vaizde pavaizduotas herbas su tauru, iš abiejų pusių papuoštas sidabrinėmis ąžuolo šakomis su gilėmis. Apatinius šakų galus jungia sidabrinė juosta su užrašu „VIENYBĖ TEŽYDI“ (Tegul klesti vienybė). Ąžuolo šakos simbolizuoja turtingą regiono istoriją, siekiančią ikikrikščioniškus Lietuvos valstybės laikotarpius. Tauras kadaise buvo vyraujanti šio regiono gyvūnų rūšis. Monetos motyvą viršuje įrėmina užrašas „LIETUVA“ (Lietuva) ir išleidimo metai „2022“, o apačioje – užrašas „SUVALKIJA“ ir Lietuvos monetų kalyklos ženklas. Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Suvalkija yra pietvakarių Lietuvoje, daugiausia į pietus ir vakarus nuo Nemuno upės. Kaip etnografinis regionas ji neturi atskiro politinio ar administracinio statuso; jos ribos grindžiamos bendrumais tarmės, papročių, istorinės raidos ir tradicinio gyvenimo būdo srityse. Regioniniu centru laikoma Marijampolė. Be Suvalkijos, taip pat vartojamas pavadinimas Sūduva. Jis primena sūduvius, baltų gyventojų grupę, viduramžiais gyvenusią šiame regione ir gretimose teritorijose.

Ypatinga regiono tapatybė taip pat susijusi su Abiejų Tautų Respublikos padalijimu 18 amžiaus pabaigoje. Teritorija kairiajame Nemuno krante vėliau kurį laiką priklausė Prūsijai, paskui – Varšuvos kunigaikštystei, o nuo 1815 m. – Rusijos valdomai Lenkijos Karalystei. Todėl jos teisinė ir socialinė istorija skyrėsi nuo kitų Rusijos imperijai priklausiusių Lietuvos teritorijų istorijos. Baudžiava čia buvo panaikinta anksčiau nei likusioje Lietuvoje. Susiformavo gana savita valstietiška visuomenė, iš kurios 19 amžiuje kilo daug Lietuvos tautinio atgimimo judėjimo atstovų.

Tarp jų buvo Jonas Basanavičius, vienas iš lietuvių kalba leidžiamo laikraščio „Aušra“ iniciatorių, taip pat Vincas Kudirka, rašytojas, gydytojas ir „Tautiška giesmė“, vėliau tapusios Lietuvos valstybės himnu, autorius. Regiono herbe naudojamas posakis „Vienybė težydi“ atkartoja paskutinius šio himno žodžius. Taip regiono atvaizdas susiejamas su šiuolaikinės Lietuvos tautinės savimonės atsiradimu.

Moneta priklauso lietuviškai serijai, skirtai šalies etnografinėms regionams. Anksčiau buvo pristatyti Žemaitija, Aukštaitija ir Dzūkija, o Suvalkija tapo kita šios serijos dalimi. Šis pasirinkimas atskleidžia, kad Lietuva, be valstybinės vienybės, turi ir keletą istoriškai bei kultūriškai susiformavusių regioninių tapatybių. Todėl moneta primena ne atskirą jubiliejų, o iki šiol vartojamą kultūrinį šalies suskirstymą.