Prancūzija · Genijus ir disko metimas – Arc de Triomphe (serija: Paryžiaus vasaros olimpinės žaidynės 2024 – 2/4)

Išleidimo data2022-09-22

Bendras tiražas260 000

ES maksimumas260 000

Laidos6

Briaunos užrašas2 ★ ★ × 6, pakaitomis tiesiai ir apverstai

Užrašas2023 / RF

DizainerisJoaquin Jimenez

KalyklaMonnaie de Paris, Pessac

Išleidimo proga

Moneta įamžina 2024 m. vasaros olimpines žaidynes Paryžiuje, kurios po šimtmečio vėl vyksta ten pat, kaip ir 1924 m. žaidynės. Motyve pavaizduotas „Genius“ – nacionalinė figūra ir prancūzų numizmatikos ikona – atliekantis senovinį disko metimą; jo siluetas susilieja su triumfo arka, simbolizuojančia pergalę. Fone driekiasi lengvosios atletikos trasa, į kurią įkomponuotas 2024 m. vasaros olimpinių žaidynių Paryžiuje logotipas.

Motyvas

Praėjus šimtui metų po 1924 m. olimpinių žaidynių, 2024 m. vasaros olimpinės žaidynės vėl vyks Prancūzijoje (Paris). Šis įvykis yra tarptautinės reikšmės, o ankstesniais metais jam skiriama vis daugiau dėmesio.

Monnaie de Paris, pasinaudodama proga skaičiuoti laiką iki atidarymo, švenčia kelią į žaidynes. 2022, 2023 ir 2024 m. turėtų būti išleista po 2 eurų proginę monetą, kurios nacionalinėje pusėje žaidynės pristatomos per Prancūzijos ir Paris kultūros paveldą.

Šioje monetoje pavaizduotas „Genius“ – nacionalinė figūra ir Prancūzijos numizmatikos ikona. Remiantis senovės olimpinėmis žaidynėmis, figūra diską meta „senoviniu“ būdu. Siluetas susilieja su Triumphbogen siluetu – svarbiu Paris kultūros paveldo elementu. Figūra ir šis pergalės simbolis sudaro bendrą ašį. Fone aplink vidinę monetos dalį eina lengvosios atletikos takas, kurio dešinėje pusėje įterptas 2024 m. Paris olimpinių žaidynių logotipas. Išleidimo metai, raidės „RF“ ir kalyklos ženklai yra po vidine arka arba Triumphbogen papėdėje.

Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Genijus“ nėra istorinis asmuo, o alegorinė figūra. Prancūzijos monetų dailėje ji siejama su medalininku Augustin Dupré, kuris per Prancūzijos revoliuciją sukūrė sparnuotą genijų. Šis rašė ant lentelės ir įkūnijo konstituciją bei respublikinę santvarką. Nuo XVIII amžiaus pabaigos motyvas skirtingais variantais buvo vaizduojamas ant Prancūzijos monetų, be kita ko, ant auksinių, o vėliau ir frankų monetų. Taip genijus tapo pasikartojančia Prancūzijos monetų dailės figūra. Proginėje monetoje ši tradicija buvo interpretuota sportiškai.

Arc de Triomphe stovi vakariniame Avenue des Champs-Élysées gale. Napoleonas įsakė jį pastatyti 1806 m. po pergalės ties Austerlitz; statinys buvo užbaigtas tik 1836 m. Jo reljefai ir įrašai primena karo žygius bei Prancūzijos kariuomenių karius. Nuo 1920 m. po arka yra Nežinomo kareivio kapas, prie kurio dega amžinoji liepsna. Taigi triumfo arka yra ne tik iš tolo atpažįstamas Paryžiaus statinys, bet ir valstybinės atminties bei ceremonijų vieta.

Šiuolaikinės olimpinės žaidynės iš esmės atsirado prancūzo Pierre de Coubertin iniciatyva. 1894 m. įkūrus Tarptautinį olimpinį komitetą, pirmosios naujųjų laikų žaidynės 1896 m. buvo surengtos Atėnuose. Paris jau 1900 m. buvo jų šeimininkas. 1924 m. žaidynės vyko laikotarpiu, kai įsitvirtino daugelis šiandien įprastų olimpinių formų. Tarp jų buvo specialiai įrengta sportininkų apgyvendinimo teritorija – Olimpinio kaimelio pirmtakas.

Leidinys buvo trejų metų monetų serijos, skirtos 2022, 2023 ir 2024 m., dalis. Taip Monnaie de Paris lydėjo ne tik pačius renginio metus, bet ir jau pasirengimą jiems. Tradicinės prancūziškos monetų dailės figūros ir Paryžiaus atminimo vietos derinys tarptautinį sporto renginį kartu įrašė į valstybinę, miesto ir Prancūzijos numizmatikos vaizdų kalbą.