Apyvartinių monetų rinkinys BU

Liuksemburgo vėliavą sudaro trys vienodo pločio horizontalios juostos: raudona, balta ir šviesiai mėlyna. Jos spalvos kildinamos iš istorinio Liuksemburgo herbo. Jame pavaizduotas raudonas karūnuotas liūtas sidabro ir mėlynos spalvos juostomis suskirstytame lauke. Raudona, balta ir mėlyna kaip nacionalinės spalvos tapo įprastos XIX amžiuje, ypač 1830 m. Belgijos revoliucijos laikotarpiu, kuri apėmė ir Liuksemburgą.

Trispalvė panaši į Nyderlandų vėliavą, tačiau nuo jos pirmiausia skiriasi šviesesniu mėlynos spalvos atspalviu. Panašumą lemia ne tiesioginis perėmimas: Liuksemburgo spalvos turi savitą heraldinę kilmę. Vis dėlto nuo 1815 iki 1890 m. Didžiąją Hercogystę su Nyderlandų Karalyste siejo personalinė unija. Nyderlandų karalius tuo metu kartu buvo ir Liuksemburgo didysis hercogas.

Ilgą laiką Liuksemburgo nacionalinių spalvų naudojimas daugiausia rėmėsi įpročiu ir istorine praktika. Tik 1972 m. birželio 23 d. įstatymu dėl nacionalinių valstybės simbolių buvo teisiškai nustatyti valstybės simboliai ir jų apipavidalinimas. Taip, be kita ko, buvo įtvirtintas privalomas vėliavos juostų išdėstymas ir spalvos. Taigi monetos leidimo proga susijusi ne su trispalvės atsiradimu, o su jos teisiniu reglamentavimu. 2022 metai buvo tinkami leidimo metai dėl apvalios šio įstatymo sukakties.

Didysis hercogas Henri yra Liuksemburgo valstybės vadovas nuo 2000 metų. Jis pakeitė savo tėvą, didįjį hercogą Jean, šiam atsisakius sosto. Liuksemburgas yra parlamentinė monarchija; politinius sprendimus priima vyriausybė ir parlamentas, o didysis hercogas įkūnija valstybės tęstinumą ir vykdo konstitucines funkcijas. Jo atvaizdas nuo euro įvedimo reguliariai vaizduojamas nacionalinėse Liuksemburgo monetų pusėse. Todėl valstybės vadovo susiejimas su įstatymu nustatytu valstybės simboliu atitinka įprastą valstybinės tapatybės vaizdavimą Liuksemburgo monetose.