Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 419 2021
Coincard
UNC/BU
Coincard – 2 laida
Prancūzija · Marianne ir lenktynės – Eiffelturm (serija: vasaros olimpinės žaidynės, Paris 2024 – 1/4)
Tiražas100 000
Išleidimo data2021-09-21
PakuotėCoincard
Briaunos užrašas2 ★ ★ × 6, pakaitomis tiesiai ir apverstai
Rinkos kaina16,90 €
Šaltinio tiražo duomenys: 5 x 100.000
Išleidimo proga
Moneta skirta Olimpinėms žaidynėms Paris 2024, kurios praėjus šimtmečiui po 1924 m. vėl rengiamos Paris. Motyve pavaizduota Marianne „senamadiškame“ sprinte, o jos siluetas susilieja su Eiffelturm į bendrą ašį. Fone matyti bėgimo takas ir emblema „Paris 2024“; po Eiffelturm arka pavaizduoti metų skaičius, raidės „RF“ ir monetų kalyklos ženklai.
Motyvas
Nuo 1896 m. Pierre de Coubertin iniciatyva atkurtos šiuolaikinės olimpinės žaidynės yra beprecedentis žmonių susitikimo įvykis, kuris neįvyko tik pasaulinių karų metu. Po Brazilijos ir Japonijos vasaros olimpinės žaidynės vėl sugrįžta į Europą. Pirmą kartą nuo 1924 m., taigi po šimtmečio, šis tarptautinis didelio masto renginys vėl vyks Paris.
Monnaie de Paris pasinaudoja atgaliniu skaičiavimu iki 2024 m. Paris olimpinių žaidynių kaip proga išleisti žaidynėms skirtą monetų seriją, sumaniai sujungiančią Paris ir Prancūzijos paveldą. Taip žaidynėms artėjant intensyvumas palaipsniui didėja.
Monetos atvaizde pavaizduota Marianne, Prancūzijos Respublikos nacionalinė figūra ir prancūzų numizmatikos ikona, senoviniu sprintu pagerbianti senovės olimpines žaidynes. Jos siluetas susilieja su Eifelio bokštu, Paris simboliu, sudarydamas bendrą ašį. Fone matoma bėgimo trasa, kurios kairėje įkomponuota emblema „Paris 2024“. Metai, raidės „RF“ ir kalyklos ženklai yra po Eifelio bokšto arka.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Monnaie de Paris pasinaudoja atgaliniu skaičiavimu iki 2024 m. Paris olimpinių žaidynių kaip proga išleisti žaidynėms skirtą monetų seriją, sumaniai sujungiančią Paris ir Prancūzijos paveldą. Taip žaidynėms artėjant intensyvumas palaipsniui didėja.
Monetos atvaizde pavaizduota Marianne, Prancūzijos Respublikos nacionalinė figūra ir prancūzų numizmatikos ikona, senoviniu sprintu pagerbianti senovės olimpines žaidynes. Jos siluetas susilieja su Eifelio bokštu, Paris simboliu, sudarydamas bendrą ašį. Fone matoma bėgimo trasa, kurios kairėje įkomponuota emblema „Paris 2024“. Metai, raidės „RF“ ir kalyklos ženklai yra po Eifelio bokšto arka.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Marianne nėra istorinė asmenybė, o alegorinis Prancūzijos Respublikos įsikūnijimas. Šis atvaizdas per Prancūzijos revoliuciją įsitvirtino kaip laisvės ir respublikos simbolis. Dažnai ji vaizduojama su frygų kepure, kuri dar revoliucijos laikotarpiu buvo naudojama kaip laisvės ženklas. Marianne atvaizdą galima išvysti Prancūzijos rotušėse, taip pat pašto ženkluose, medaliuose ir monetose. Todėl jos sportiškas atvaizdas susieja Prancūzijos valstybę su olimpine tradicija, neišskiriant nė vienos konkrečios atletės.
Eifelio bokštas buvo pastatytas 1889 m. Paryžiaus pasaulinei parodai. Jį pastatė inžinieriaus Gustave Eiffel įmonė. Iš pradžių bokštas buvo numatytas kaip laikinas statinys, tačiau išliko ir buvo naudojamas moksliniams bandymams, o vėliau – radijo bei televizijos transliacijoms. Jo atvaizdas monetos motyve tiesiogiai nurodo Paryžių kaip varžybų vietą.
Šiuolaikinės olimpinės žaidynės atsirado dėl prancūzų pedagogo Pierre de Coubertin iniciatyvų. Jis prisidėjo prie Tarptautinio olimpinio komiteto įkūrimo; pirmosios šiuolaikinės žaidynės surengtos 1896 m. Atėnuose. Istoriniu pavyzdžiu tapo varžybos antikinėje Olimpijoje, kurios buvo religinės šventės, skirtos Dzeusui, dalis. Antikinį bėgimą primenantis judesys nurodo į šią kilmę, nors šiuolaikinių žaidynių organizavimas ir rungtys iš esmės skiriasi nuo antikinių varžybų.
Paryžius jau buvo 1900 ir 1924 m. vasaros olimpinių žaidynių vieta. 1924 m. žaidynėms, be kita ko, buvo būdingas daugiau kaip 3 000 sportininkų iš 44 šalių dalyvavimas ir platesnis tarptautinis žiniasklaidos dėmesys. Varžybos vyko ne tik pačiame Paryžiuje, bet ir aplinkinėse vietovėse.
2021 m. laida buvo kelerius metus trukusio numizmatinio atgalinio skaičiavimo iki žaidynių dalis. Respublikinės alegorijos, olimpinės kilmės ir Paryžiaus architektūros derinys leido kartu pavaizduoti Prancūziją kaip šalį šeimininkę, o Paryžių – kaip miestą šeimininką.
Eifelio bokštas buvo pastatytas 1889 m. Paryžiaus pasaulinei parodai. Jį pastatė inžinieriaus Gustave Eiffel įmonė. Iš pradžių bokštas buvo numatytas kaip laikinas statinys, tačiau išliko ir buvo naudojamas moksliniams bandymams, o vėliau – radijo bei televizijos transliacijoms. Jo atvaizdas monetos motyve tiesiogiai nurodo Paryžių kaip varžybų vietą.
Šiuolaikinės olimpinės žaidynės atsirado dėl prancūzų pedagogo Pierre de Coubertin iniciatyvų. Jis prisidėjo prie Tarptautinio olimpinio komiteto įkūrimo; pirmosios šiuolaikinės žaidynės surengtos 1896 m. Atėnuose. Istoriniu pavyzdžiu tapo varžybos antikinėje Olimpijoje, kurios buvo religinės šventės, skirtos Dzeusui, dalis. Antikinį bėgimą primenantis judesys nurodo į šią kilmę, nors šiuolaikinių žaidynių organizavimas ir rungtys iš esmės skiriasi nuo antikinių varžybų.
Paryžius jau buvo 1900 ir 1924 m. vasaros olimpinių žaidynių vieta. 1924 m. žaidynėms, be kita ko, buvo būdingas daugiau kaip 3 000 sportininkų iš 44 šalių dalyvavimas ir platesnis tarptautinis žiniasklaidos dėmesys. Varžybos vyko ne tik pačiame Paryžiuje, bet ir aplinkinėse vietovėse.
2021 m. laida buvo kelerius metus trukusio numizmatinio atgalinio skaičiavimo iki žaidynių dalis. Respublikinės alegorijos, olimpinės kilmės ir Paryžiaus architektūros derinys leido kartu pavaizduoti Prancūziją kaip šalį šeimininkę, o Paryžių – kaip miestą šeimininką.