Coincard

Dzūkija yra pietų ir pietryčių Lietuvoje. Kaip etnografinis regionas, jis neturi nustatytų administracinių ribų ir nesudaro atskiro politinio teritorinio vieneto. Regiono centru laikomas Alytus; Dzūkijai taip pat priskiriamos miškingos teritorijos aplink Varėna ir kurortą Druskininkai. Didelę kraštovaizdžio dalį sudaro pušynai, smėlingi dirvožemiai, upės ir ežerai. Kadangi daugelyje vietovių dirvožemiai leido gauti tik nedidelį žemės ūkio derlių, tradiciškai ypač svarbūs buvo miškininkystė, bitininkystė, grybų ir uogų rinkimas.

Pavadinimas Dzūkija kilo iš išskirtinio vietinių lietuvių tarmių bruožo: tam tikri priebalsiai tariami kaip „dz“ arba „c“. Gyventojai vadinami dzūkais. Be kalbos, regiono tapatybės bruožams priklauso liaudies dainos, pasakojimo tradicijos, medinė architektūra ir iš kartos į kartą perduodami papročiai. Šiam kraštui taip pat vartojamas pavadinimas Dainava. Juo vadinamas istorinis kraštas, siejamas su jotvingiais – vakarų baltų tauta, viduramžiais gyvenusia dalyje dabartinės Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos.

Dideli miškų plotai darė įtaką ir politinei regiono istorijai. Jie ne kartą tapo ginkluoto pasipriešinimo grupių prieglobsčiu. Po sovietinės Lietuvos okupacijos ten veikė Lietuvos partizanai; vienas jų teritorinių junginių vadinosi Dainava. Todėl karingas šiuolaikinės regioninės heraldikos motyvas siejamas tiek su senesniais baltų pasakojimais, tiek su pasipriešinimo ir gynybos atminimu.

Monetos leidimas priskiria Dzūkiją Lietuvos etnografiniam suskirstymui. Paprastai skiriami penki regionai, kurių ribos daugiausia nustatomos pagal tarmes, papročius ir istorinę savivoką. Monetų serija atskleidžia kultūrinę įvairovę, kuri neatsispindi dabartiniuose administraciniuose regionuose. Todėl Dzūkijos pasirinkimas buvo ne vienos sukakties paminėjimas, o nuoseklaus šalies regioninių tapatybių vaizdavimo dalis.