Belgija · 100-osios Belgijos ir Liuksemburgo ekonominės sąjungos (BLEU) įkūrimo metinės

Išleidimo data2021-07-07

Bendras tiražas155 000

ES maksimumas155 000

Laidos4

Briaunos užrašas2 ★ ★ × 6, pakaitomis tiesiai ir apverstai

UžrašasECONOMIC UNION / 1921 / 2021 / LL

DizainerisLuc Luycx

KalyklaKoninklijke Nederlandse Munt, Utrecht

Išleidimo proga

Moneta įamžina Belgijos ir Liuksemburgo ekonominės sąjungos (BLEU), 1921 m. susitarimu nustatytos muitų ir pinigų sąjungos, skirtos abiejų šalių bendradarbiavimui ir integracijai stiprinti, įkūrimo 100-ąsias metines. Motyve pavaizduoti Belgijos karaliaus Philippe I ir Liuksemburgo didžiojo kunigaikščio Henri portretai, abiejų šalių kontūrai, užrašas „ECONOMIC UNION“ bei 1921 ir 2021 metų skaičiai. Taip pat pateikti monetos dizainerio Luc Luycx inicialai LL.

Motyvas

Ekonominė sąjunga buvo muitų ir valiutų sąjunga, kurios tikslas – stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą ir integraciją. 1921 m. liepos 25 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl pirmojo 50 metų laikotarpio. Vėliau buvo pasirašyti keli kiti protokolai, siekiant pratęsti ekonominės sąjungos galiojimą. Naujausią protokolą abi šalys pasirašė 2002 m. gruodžio 18 d.

Nacionalinėje monetos pusėje pavaizduoti Belgijos karaliaus Philippe I ir Liuksemburgo didžiojo hercogo Henri portretai. Taip pat pavaizduotos abi šalys ir įrašas ECONOMIC UNION. Vidinio monetos žiedo apačioje nurodyti dveji metai – 1921 ir 2021. Kadangi monetas kaldins Karališkoji Nyderlandų monetų kalykla, apačioje taip pat pavaizduotas Utrechto monetų kalyklos ženklas – Hermio lazda – ir Belgijos monetų meistrės ženklas – Herzele savivaldybės herbas. Be to, matomos monetos dizainerio Luc Luycx inicialai LL. Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Po Pirmojo pasaulinio karo Liuksemburgui teko iš naujo pertvarkyti savo ekonominę kryptį. Nuo XIX amžiaus didžioji kunigaikštystė priklausė Prūsijos, vėliau Vokietijos imperijos formuotai muitų sąjungai. Šis ryšys nutrūko dėl karo. 1919 m. Liuksemburge surengtame referendume dauguma pasisakė už ekonominį suartėjimą su Prancūzija. Kadangi dėl to nebuvo sudarytas atitinkamas susitarimas, Liuksemburgas pradėjo derybas su Belgija.

Vėliau sukurta sąjunga sudarė bendrą ekonominę erdvę su vieninga muitų siena. Prekės tarp abiejų valstybių iš esmės galėjo judėti be vidaus muitų, o trečiosioms valstybėms buvo taikomos suderintos muitų taisyklės. Pagal sutartas taisykles buvo paskirstomos ir pajamos iš muitų. Valiutos politikos srityje Liuksemburgo frankas buvo tvirtai susietas su Belgijos franku. Belgijos banknotai ir monetos Liuksemburge buvo plačiai naudojami kasdieniame gyvenime. Tačiau Liuksemburgas išsaugojo savo valiutą ir leido savo monetas. Ši asimetriška konstrukcija atspindėjo labai skirtingą abiejų ekonomikų dydį.

Dvišalis bendradarbiavimas gyvavo ir atsiradus vėlesnėms integracijos formoms. Antrojo pasaulinio karo metais Belgija ir Liuksemburgas kartu su Nyderlandais susitarė dėl Benelux muitų sąjungos, kuri buvo įgyvendinta pasibaigus karui. Vėliau abi valstybės taip pat tapo Europos bendrijų steigėjomis. Taigi ekonominė sąjunga nebuvo Benelux ar Europos integracijos pakaitalas, o liko papildomu Belgijos ir Liuksemburgo koordinavimo pagrindu. Įvedus eurą, ankstesnis abiejų frankų susiejimas nutrūko, tačiau institucinė partnerystė buvo tęsiama.

Karalius Philippe nuo 2013 m. yra Belgijos valstybės vadovas, o didysis kunigaikštis Henri nuo 2000 m. – Liuksemburgo valstybės vadovas. Abu savo pareigas eina parlamentinių monarchijų sąlygomis. Todėl jų bendras atvaizdas pabrėžia valstybinį susitarimo pobūdį. Monetos išleidimo proga pasirinktas jubiliejus, nes sąjunga gyvavo per kelias politines ir pinigų istorijos epochas ir kartu yra abiejų dabartinių euro zonos valstybių ekonominių ryšių istorijos dalis.